Įslaptinta 2 (Baigta)

18

-Man buvo liepta pranešti kad pietus tuojau turėtu atnešti, o vakarienę valgysit valgomajame su bosu,-ji maloniai nusišypsojo ir apsisukus išėjo iš kambario.
Kaip ji ir sakė neilgai trukus atėjo man nematyta mergina ir palikus maistą iškart pasišalino. Ramiai pavalgiau ir atsigulus laukiau pati nežinau ko.
Atėjo moteris kuri pervilko patalynę ir išnešė suplėšytą. Kita moteris išnešė padėklą.
Kažkas patukseno į duris o aš tiesiog atsakiau „užeikit" nemačiau kas iėjo bet man ir nebuvo idomu.
-Labas vakaras,-pasisveikino kažkokia moteris o aš tik sumykiau kažką panašaus į „labas". Ji priėjo arčiau lovos taip atkreipdama mano dėmesį.
-Noela prašė atnešti nuskausminamųjų,-ji padėjo stiklinę vandens ir porą tablečių ant stalo.
-Man jų nereikia,-atsakiau ir tesiau savo spoksojimą į lubas.
-Tuomet jūs turėtumėt eiti apsirengti ir nusileist į valgomąjį vakarienei, jus palydės apsauginis,-ji pasakė ir išėjo.
Nusivilkau į spintą ir susiradus paprastą suknelę užsidėjau. Prie durų apsauginis liepė sekt paskui jį todėl taip ir padariau.
Iėjau į didelį kamabrį su dideliu stalu, prie kurio sėdėjo Daivaras.
—Labas,—jis atsistojo ir priėjo prie manęs.
—Labas,—atsakiau ir atsisėdau ant kėdės. Jis atsisėdo šalia. Vaikinui spragtelėjus pirštais buvo pradėta nešti maistas.
—Kaip jautiesi?—jis susirūpines žiūrėjo į mane.
—Gerai,—truktelėjau pečiais, vis dar skaudėjo bet tai buvo pakenčiama.
—Norėčiau atsakyt į tau turbūt rūpimą klausimą,—tai sukėlė smalsumą ir pakėliau akis į jį,—Emeida sakė kad klausei kuom tu užsiiminėjai,—jis padarė pauzę tarsi spicialiai tampydamas man nervus.
—Tu priklausai mafijai,—pasakė be jokių sušvelninimų. Nesitikėjau tokio žiauraus atsakymo.
—Ir buvai geriausia iš geriausių, tikiuosi tokia ir liksi. O dabar
valgyk,—jis pamojo į maistą, ir aš ėmiau valgyt.

Visą vakarą šnekėjom visiškai nereikšmingom temom, ir juokėmės iš kvailų pokštų, šitaip galėčiau gyvent amžinai.
Naktį grįžau į savo kambarį ir atsigulus į lovą užmigau.

—Labas rytas,—mane pažadino džiugus Emeidos balsas. Apsiverčiau ant kito šono ir bandžiau vėl užmigt.
—Kelkis,—ji papurtė mane,—bosas liepė priminti daug daugiau dalykų kuriuos būsi pamiršus todėl greit pavalgai persirengi ir einam,—ji skubino mane kol galiausiai išėjome iš mano kambario.
Ji mane nusivedė į šaudyklą kur praleidome ne tiek jau daug laiko. Prisiminus viską ką mokėjau pataikyt į taikinius buvo vieni juokai. Toliau ėjome į garažą kur pasiėmusios kažkokią mašiną išvažiavom pasivažinėt. Man patiko greitis ir adrenalinas kuris užplūsdavo pavojingose situacijose, pavalgėme kažkokioi kavinėj ir toliau važinėjome po miestą. Emeida liepė važiuot į parduotuvę todėl taip ir padariau.
Parduotuvėse pravaikščiojom geras dvi valandas. Galiausiai apie penkta valanda patraukėm namų link. Ėjau kolidoriumi link savo kambario kai į kažką atsitrenkiau.

Per dieną dvi dalys Įslaptintos ir nė vienos Juodosios raitelė. Kažkas vožkit man per galvą su ja kažkas netaip.😆😘