Įslaptinta 2 (Baigta)

51

-Iš mūsų nieko, jie greičiausiai nori manęs,-pasakiau kai atpažinau kas sėdi už vairo. Paskui mus važiuojantį džipą vairavo Eiva. Ji greičiausiai norėjo keršto, vis dėlto, aš nužudžiau jos sesę. Po dešimties minučių važinėjimo, paskui mus jau važiavo trys mašinos. Negalėjau pradėt šaudyt, nes kiltu grėsmė Meidai o beto jų buvo daugiau ir buvau šimtu procentų isitikinusi jog jie visi ginkluoti.
-Paduok mano telefoną,-parodžiau į rankenuką ant galinės sėdynės. Mergina kaip galėdama greičiau paėmė rankenuką ir suradusi telefoną, ištiesė jį man. Greitojo rinkimo pagalba jau laukiau kada Enzo pakels.
-Klausau,-išgirdau vaikino balsą.
-Laba, klausyk iškilo problema,-pradėjau dažniau žiūrėt į galinio vaizdo veidrodėlį nes mašinos už mūsų pradėjo keistai manevruoti.
-Kas buvo,-šį kartą jis jau buvo šiek tiek susirūpines.
-Mus seka.
-Jus?
-Mane ir žurnalistę, mes po interviu išvažiavom pasivažinėt, nuvažiavom į lenktynes o dabar mus seka Emeidos sesė.
-Velnias,-išgirdau vaikino žodžius ir iškart nusišypsojau.
-Taip, tai aš,-dar labiau išsišiepiau.
-Nejuokinga.
-Biški,-sumurmėjau
-Gerai, po minutės važiuok namo, tiesiai į garažą, mes jus pasitiksime.
-Supratau.
-Ir Izabele... Būk atsargi.
-Būsiu, myliu.
-Ir aš tave,-vaikinas pasakė ir pokalbis baigėsi.
-Kas čia vyksta?-mergina šalia manęs buvo labai isitempusi ir visai nepriminė tos Meidos su kuria susipažinau.
-Jie nori manim atsikratyt, bet nesijaudink, viskas bus gerai, visada būna,-dar labiau paspaudžiau gazo pėdalą.
Privažiavau prie namų. Visur buvo tylu, nieko nesimatė, visos šviesos išjungtos o garažo vartai atidaryti. Kuo mažiau lėtindama pasukau ivažiavimo į garažą link. Vartai pradėjo leistis, bet kadangi mašina žema ji labai lengvai tilpo ir po kelių sekundžių, vartai užsidarė palikdami mus tamsoje.
-Eime,-išlipau iš mašinos, mano pavizdžiu pasekė mergina. Vos išėjome iš garažo prie durų mus pasitiko Enzo. Jis staigiai mane apsikabino ir pabučiavo.
-Tu neisivaizduoji kaip man palengvėjo pamačius tavo mašiną,-panašu, kad vaikinas neketino paleist manęs.
-Gerai yra reikalų,-šiaip ne tai ištrūkau iš Enzo glėbio.
-Meida, Enzo, Enzo, Meida.
-Nekoks laikas susipažint, bet malonu,-Enzo ištiesė ranką ir Meida ją paspaudė.
-Gerai, prie reikalo,-nutraukiau jų susipažinimus,-Meida tu turėsi nueit į rusį ir užsirakint,-mergina visiškai nepajudėjo. Paėmiau jos ranką ir pradėjau ją vesti rūsio link.
-Tu turėsi užsirakint ir neišlyst, kad ir kas benutiktu, likt ten, supratai?-mergina tesugebėjo linktelti galva.
-Viskas gerai, kai viskas pasibaigs aš ateisiu tavęs pasiimti,-mergina linktelėjo ir iėjusi į rusį užsirakino. Grįžau pas Enzo.
-Ir ką turime?-paklausiau jo traukdama ginklus.
-Silvija ir Eidas apsiginklavę ant stogo, Rugilė, Arija ir Demyras su furgonu už kampo, jei reiks jie privažiuos iš už nugaros, Aretas su Martu už namo, Sofi, Amelija ir Neila išvažiavo, turėtu būt viešbutyje, su visais galima susisiekt per racijas,-vaikinas nuo stalo paėmė nedidelį prietaisą.
-Gerai, mes einame pro paradines?
-Per nelyg rizikinga. Antro aukšto balkone padėjome storą lentą, bus gera priedanga,-linktelėjau, viskas puikiai suplanuota. Su vaikinu užlipome į antrą aukštą. Nuėjome į balkoną ir stebėjome kaip prie namų sustoja trys mašinos.

Antra dalis per dieną, nežinau kaip bus ryt, bet pasistengsiu parašyt😘😘😘