58

664 47 4
                                    

Užvažiavau ant kažko didelio ir slidaus ir nebesuvaldžiau motociklo. Pramerkiau akis. Skaudėjo. Lėtai atsisėdau. Nusiėmiai šalmą ir apsižiūrėjau ar nieko nesusilaužiau. Lengviau atsikvėpiau kai supratau jog aš sveika. Prisitraukiau kojas prie savęs ir paslėpiau veidą tarp plaukų. Po kelių minučių išgirdau šalia sustojančia mašiną.
-Ar tau viskas gerai?-pasigirdo vyriškas balsas. Pakėliau savo akis ir pasižiūrėjau jaunam vaikinui į akis.
-Taip, viskas gerai, tik nukritau,-mostelėjau galva gulinčio motociklo link.
-Gal padėt?-vaikinas pasiteiravo o aš tik papurčiau galvą.
-Viskas bus gerai, visada būna,-užsidėjau šalmą ir pakėlusi nuo žemės motociklą nuvažiavau. Šiandien bus lenktynės, prilėtinau ir išsitraukiau telefoną. Krūva žinučių ir skambučių. Pasižiūrėjau į laikrodį, lenktynės prasidės už dvidešimt minučių, turėčiau spėt. Pradėjau didint greitį.

Lenktynių vietoje jau buvo prisirinkę žmonių, pusnuogės merginos, alkocholio kvapas, prabangios mašinos ir lenktynininkai manantys jog sugebės mane aplenkti. Užsiregistravau į lenktynes ir nuvažiavau prie starto linijos. Startas už pėnkių minučių. Girdėjau kažką sušvilpiant, atsisukau į vaikiną kuris stovėjo šalia manęs.
-Nežinojau, kad merginos lenktiniauja,-jis nusišypsojo šlykščia šypsena. Iškėliau vidurinį pirštą ir užsėdus ant motociklo pasiruošiau startui. Prieš visus lenktynininkus išėjo pusnuogė mergina ir paskelbė startą. Visi iškart pasileido į priekį, greitis didėjo ir vietos mintims apie Enzo nebeliko. Buvau prastos formos dėl to finišą pasiekiau antra. Nustojus važiuot į mintis vėl grįžo Enzo. Susinervavau ir pasukau artimiausiai esančio klubo link. Sumokėjus apsauginiui be eilių iėjau į jaunimo pripildytą patalpą, garsi muzika, alkoholis, prakaito kvapas ir besitrinantys kūnai buvo tai ko man dabar reikėjo, bent aš taip maniau. Nuėjusi prie baro užsisakiau pačio stipriausio alkoholio, kokį čia turi. Gavusi stiklinę gėrimo iškart viską susipyliau į burną ir nuryjau. Nesijaučiau pakankamai apsvaigusi todėl užsisakiau dar, po to dar, ir dar. Galiausiai nebesupratau ką darau ir nuėjau šokti. Žmonės, dar daugiau alkoholio, kažkokia žolė, ir visiškai nepažįstami žmonės.

Atsikėliau tiesiog plyštančia galva. Gulėjau užsimerkusi ir net neketinau atsimerkti nes žinojau, kad aš ne namie. Ir ką aš vakar pridirbau. Suskaičiavusi iki tryjų pramerkiau akis ir iškart susiraukiau. Gulėjau lovoje kažkokiam dideliame kambaryje. Atsisėdau ir tiesiogine ta žodžio prasme išsižiojau. Ant žemės gulėjo keturi vaikinai ir trys merginos, aplink buvo pilna alkoholio butelių, ir nuorūkų, pastebėjusi švirkštus, greit pasitikrinau abi rankas. Gerai bent tiek kad nieko nesileidau. Patikrinau ginklus. Visi buvo savo vietose. Išsitraukiau šautuvą ir šoviau į lubas. Visi žmonės buve kambarį staigiai pašoko. 
-Kas vakar vyko?-paklausiau atsisėsdama ant lovos krašto ir susikeldama koją ant kojos. Visi buvo pasimetę ir aiškiai matėsi, kad du vaikinai yra vis dar veikiami narkotikų.
-Mes susipažinom su tavim, gėrėm, rūkėm,-truktelėjo pečiais viena mergina.
-Kur mes esame?-paklausiau dar vieno klausimo.
-Klubo kambaryje, vakar jį išnuomavai, nes nenorėjai grįžt namo. Tu rimtai nieko nepameni?-mergina paklausė ir aš tik papurčiau galvą.
-O jei jūs nepamiršit, surasiu ir užmušiu, žodžiu to niekada nebuvo,-pamojavau ginklu į juos visus ir atsistojusi išėjau iš kambario. Po dešimties minučių klaidžiojimo pagaliau atsidūriau lauke. Priėjau prie savo motociklo ir atsisėdus ant jo svarsčiau ką daryti. Nenorėjau grįžt namo, žinojau jog ten bus Enzo o aš jo tikrai nenorėjau matyt, telefonas buvo išsikroves, bet net neabejoju jog jame virš šimto praleistų skambučių. Galiausiai nusprendžiau aplankyti žmogų kurį jau senai mačiau. Kelias buvo tolimas todėl gazas iki dugno.



Kaip manote ką aplankyti ji nuvažiavo? 
Myliu ir dėkoju už palaikymą💞💞💞💞💞

Įslaptinta 2 (Baigta)Where stories live. Discover now