Gaudantys Bangas

9. Kodėl taip skauda?

-Sveiki, - pasisveikinau su visais įėjus į svetainę. Draugai sėdėjo aplink stalą, valgė ir bendravo. Viduryje stalo gulėjo atidaryta picos dėže. Po ja gulėjo dar viena, tad apsidžiaugiau, jog maisto liko ir man.

-Labas, - nusišypsojo Zakas ir patapšnojo į tuščią kėdę šalia savęs. Atsisėdau ir pagriebiau paskutinį picos gabaliuką iš dėžės.

-Kur buvai? – paklausė Isla ir paėmusi tuščiąją dėžę padėjo ją ant virtuvinio stalo, o kitą atidarė.

-Paplūdimyje, - atsakiau.

-Visą dieną? – prunkštelėjo Zakas. Pažvelgiau į jį piktai. Koks jo reikalas, jeigu ir meluočiau?

-Skaičiau, maudžiausi, galvojau, leidau laiką, - paaiškinau tam kvailiui ir jis linktelėjo.

-Arba tiesiog praleidai dieną su kokiu vaikinu, - jis pataršė mano plaukus ir už tai jam trenkiau į petį. –Auč, - susiraukė. Norėjau sakyti, jog nesiskųstų, tačiau šitas tikrai turėjo skaudėti.

-Ir man reikia tokios dienos nuo jūsų visų, - atsiduso Isla ir pavartė akis. Nusijuokiau.

-Kartas nuo karto praverčia, - gūžtelėjau.
Netrukus kalba pradėjo suktis apie mūsų planuojamą kelionę. Arba kitaip sakant draugų planuojamą kelionę. Arizona su Kajumi ryt sudarinės maršrutą, o Isla su Zaku turės pasirūpinti automobiliu, kuriame iš bėdos galėtumėm ir pernakvoti naktį.

-O ką darysiu aš? – paklausiau.

-Na, manėm, kad tu galėtum pasirūpinti reikalingais daiktais, - gūžtelėjo Arizona. –Tai maistu, būtinais daiktais kaip kilimėliai, pasitiesti po miegmaišiais, tie patys miegmaišiai ir palapinės, ir taip toliau.

-Ir man visą tai padaryti vienai?

-Na, maisto pirkti nereiks, be to, aš jau sudariau sąrašą, tad tau tereiks viską nupirkti. O pinigus nusprendėme, jog pasidalinsime paskui, - paaiškino Kajus.

Linktelėjau. Visi turi poras, o aš dirbsiu viena. Puiku.

Atsijungiau nuo toliau vyktančio pokalbo ir grįžau mintimis į paplūdimį prie to sūraus oro ir vandens, kur palikau Everetą. Kadangi už lango jau tamsu, tad manau, jog jis nebeplaukė gaudyti bangų.

Šiandien daug ką sužinojau apie šviesiaplaukį. Su juo man buvo žymiai bendrauti nei su bet kokiu kitu žmogumi, kurį ką tik būčiau sutikusi. Atrodė lyg būtumėme pažįstami nuo pat vaikystės.
Kai paklausiau ar rytoj vėl čia bus, Everetas nusijuokė ir pasakė, jog jeigu taip noriu jį pamatyti, man tiesiog reikėjo taip ir pasakyti. Nejučia nusišypsojau. Bet jis atsakė, kad rytoj nedirba ir neturi pamokų, tad turbūt praleis dieną čia arba namuose.

Po vakarienės, prieš visiems einant miegoti Kajus padavė man sąrašą daiktų, kuriais turėsiu pasirūpinti. Čia buvo ir tokių daiktų, kurių paskirties nežinojau. Bus sunku.

-Ar galime pasikalbėti? – paklausiau, kai Kajus sukosi eiti.

Jo veide pamačiau nuostabą. Nekaltinu jo, pati nebenorėjau šio pakalbio šiandien. Nenorėjau susigadinti geros nuotaikos, kurios žinojau, kad nebeliks.

-Žinoma, - atsakė galiausiai ir mes išėjome į mėnulio nušviestą kiemą. 

Keletą akimirkų tylėjome, bandžiau sugalvoti nuo ko pradėti, tačiau nežinojau kaip iš vis pradėti kalbėti.

-Klausyk, nenoriu, jog tarp mūsų būtų kažkokių nesusipratimų, - tyliai tariau ir pažvelgiau į Kajų. Jo akys tyrinėjo mano veidą. –Noriu, jog žinotum, kad aš tikrai labai atsiprašau dėl tos vasaros...

-Bet atsiprašinėti turėčiau aš, - Kajus nutraukė mane. Pažvelgiau vaikinui į akis ir mačiau liūdesį  bei apgailestavimą. –Ir per tiek metų nesugebėjau susisiekti ir to pasakyti. Pasakyti vienintelio žodžio, kuris man trukdė gyventi toliau.

Nuleidau akis įžemę ir ėmiau spardyti akmenuką.

-Kalta ir aš.

-Ne, kaltas tik aš ir niekas daugiau. Iš tiesų, tada išvažiavau ir maniau, jog tu nepyksi, nes po to įvykio čia, - jis mostelėjo prištu į tą pusę, kur anksčiau stovėjo priestatas. –Tu nebenorėsi su manimi kurti ateities.

Paskendome tyloje.

-Aš nuoširdžiai atsiprašau, kad nesugebėjau paskambinti. Turėjau suprasti, kad tikrai labai tave įskaudinau, - vaikinas padėjo ranką ant mano peties. Norėjau ją nustumti, tačiau negalėjau ištarti nei žodžio. –Noriu, jog viskas būtų kaip seniau.

-O aš nenoriu, - sušnabždėjau. Kajus patraukė ranką ir pažvelgė man į veidą. –Aš nenoriu.

-Maniau, jog būsi lai...

-Ne, - papurčiau galvą. –Nebūsiu laiminga. Pagaliau, per tris metus sugebėjau pamesti tave iš savo minčių ir įsileisti kažką kitą, - tariau. –Priimu tavo atsiprašymą ir noriu, kad niekas nebūtų taip kaip buvo seniau.

-Bet... – mačiau kaip Kajus bando susilaikyti nesusinervinęs.

-Jokių bet, Kajau, - tariau ir nusivaliau riedančias skruostais ašaras. –Nebenoriu ir tikiuosi, kad mane suprasi.

Norėjau suktis ir eiti į namą, tačiau mane sustabdė Kajaus žodžiai.

-Išsiskyriau su Rovena.

Apsisukau. Vaikinas stovėjo pasirėmęs į namo sieną ir žiūrėjo į medį, priešais save.

-Padarei ką? – garsiai iškvėpiau orą.

-Išsiskyriau su Rovena prieš išvažiuojant. Tą patį vakarą.

-Kodėl? – nesupratau nieko ir tikėjausi, jog tai ne dėl manęs arba šios kelionės.

-Dėl tavęs, - jo balsas sudrebėjo ir aš norėjau prasmegti skradžiai.

Susiėmiau už galvos. Dabar mane ėdė kaltė. Norėjau verkti ir šaukti ant vaikino, jog tai neverta.

-Nežinau, kodėl taip pasielgiau, gal vėl norėjau pasijusti laisvas,- Kajaus akys sutiko manąsias ir mačiau ašaras, tačiau negalėjau nieko padaryti.
Jis tai padarė sau. Jis kaltas, ne aš. Bent jau tuo norėjau tikėti.

-Bet pamatęs, kaip bendrauji su Everetu, supratau, kad tai buvo didžiulė klaida. Neturėčiau stoti į vidurį, o ypač tada, kai dar pats kenčiu dėl sudaužytos širdies, - Kajus karčiai nusijuokė.

-Tarp manęs ir Evereto nieko nėra, - tariau. –Bet nenoriu, jog būtų ir tarp mūsų, - pridūriau.

Vaikinas linktelėjo.

-Suprantu tave, Viviana.

Su tuo sakiniu, pasakytu tamsoje, aš palikau Kajų stovėti vieną lauke ir pati ėjau pasiklysti liūdnose akimirkose, kurių buvo tiek daug, kad širdis norėjo sprogti iš skausmo.

Įėjusi į kambarį pravėriau plačiai balkono duris ir palikau jas atidarytas. Atsiguliau į lovą ir garsiausiai užsikukčiojau. Kodėl taip skauda, nors be proto ilgai norėjau tai padaryti?

xxxx

paskutiniu metu visiškai nesiseka rašyti naujų dalių, tad labai dėkočiau jeigu parašytumėt  komentarą, ko laukiat, ko tikitės iš manęs su šia istorija ir ką turėčiau joje keisti.

ačiū, kad skaitot👐🏼
vote&comment👌🏼

puff_0✨