Ela ✨

39 dalis

Visi trys išėjom iš Louis kabineto.
-Layla, kokie planai šiandien?- Louis pasiklausė merginos iš už stalo.
-Tuoj... Šiandien po valandos susitikimas su ponu Brown, antrą valandą dienos jums susitikimas su ponu Wilson, o ketvirtą ponas Smith prašė pasikalbėti apie naujajį projektą,- ji perskaitė viską kompiuteryje.
-Gerai. Ir ateičiai, Eleanor visada čia laukiama, todėl jai niekada nedrausk pas mane užeiti, net jei bus koks susirinkimas ar kažkas,- jis pasakė glausdamas mane artyn.
-Gerai, ponaiti Louis,- Layla šyptelėjo man. Atsakiau jai tuo pačiu.
-Man parvešti Eleanor?- Jake pasidomėjo.
-Taip, nors visiškai nenoriu jog ji išvažiuotų,- Louis atsiduso ir mane stipriai apkabino.
-Juk grįži ir pabūsim drauge, Lou,- suspaudžiau vaikiną.
-Tu teisi,- Louis sumurmėjo.
-Tavęs laukia dar daug darbo. Susitiksim vakare, Loli,- nusišypsojau ir pabučiavau vaikiną. Laylos akys išsipūtė.
-Gerai, mažute. Nenuobodžiauk,- jis sukikeno paleisdamas mane.
-Gerai, užteks seilėtis ir einam,- Jake patempė mane, dėl ko Louis susiraukė. Su šypsena pamojavau vaikinui ir jis atsakė tuo pačiu.

Niūniuodama kažkokią melodiją įsijungiau kompiuterį. Vos grįžus pavalgiau, o Jake iškart išvažiavo. Parašiau vieną iš animacinių filmukų pavadinimų ir įjungiau pirmą pasitaikiusį. Atsiguliau šalia mano mažylių šunyčių užsiklodama ir užklodama juos pleduku. Kompiuteris atsirado ant lovos, o aš gulėjau ant kairio šono. Ėmiau svajoti apie dabar šalia gulintį Louis, kurį galėčiau bučiuoti. Paskutiniu metu man labai reikia Louis ar šiaip bendravimo. Tikriausiai dėl to, kad universitete gaudavau ne po vieną apkabinimą ir matydavau daug žmonių, o dabar Louis išvyksta ryte, o darbuotojai ir yra darbuotojai. Jie dirba. Na būtų nuostabu turėti mažą vaikutį lakstantį po namus. Turėčiau ką veikti... Tačiau ne. Aš per jauna, o ir Louis nemanau jog nori vaikų. Mes dar per jauni. Atsidusau paglostydama Bruce.
-Kaip manai, Bruce, Louis nepaliks manęs?- šyptelėjau, o šuniukas ėmė kasytis ausytę. Louis dirba didžiulėje įmonėje kur yra nemažai gražių merginų, o ir žinoma jis turi daug susitikimų su merginomis. Eleanor, tu ką, pavydi Louis?- mano pasamonėj pasigirdo balsas.Ne. Negaliu jo pavydėti, nes... Myliu jį. Visa širdimi, be proto ir lyg pakvaišus. Negaliu be jo nei dienos, tačiau žinau jog reikia. Mano telefonas ėmė skambėti, todėl sustabdžiau filmuką ir atsiliepiau.
-Sveika, mažyte,- Louis kimus balsas pasigirdo ragelyje.
-Sveikas, Loli,- nusišypsojau.
-Kaip tu?- vaikinas tuojau pasidomėjo.
-Gerai, o tu?
-Jei tu gerai, gerai ir aš,- Louis atsakė.
-Ar kas nutiko?- šyptelėjau.
-Nutiko labai baisus dalykas, Ela,- Louis atsiduso ir aš susiraukiau, o mano širdis ėmė spurdėti.
-Kas, Lou?
-Aš tavęs labai ir beprotiškai pasiilgau,- vaikinas suinkštė.
-Lou,- sukikenau.- Tu mane labai išgąsdinai. Aš tavęs taip pat pasiilgau, mažuti, bet pasistenk negalvoti apie mane, o galvoti apie darbą ir viskas praeis greičiau, o vakare juk susitiksim,- nusišypsojau.
-Neerzink. Jau dabar noriu tave visą išbučiuoti ir nepaleisti. Universitete savaitgalių laukdavau dėl vakarėlių, o dabar dėl tavęs. Ir kaip aš apie tave galiu negalvoti, Ela?- Louis atsiduso, tačiau ragelyje galėjau girdėti barbenimą į duris.- Atleisk. Nebegaliu kalbėti. Susitikimas. Iki, myliu,- jis sumurmėjo ir nelaukęs atsakymo padėjo ragelį.
-Na, jis puikiai žino jog myliu jį,- pasakiau sau trūktelėdama pečiais ir vėl įsitaisiau lovoje.

Pramerkiau akis ir iškart nusižiovavau.
-Mažute, nėra gerai miegoti tokiu laiku,- vaikino balsas šalia sukikeno, todėl aš pakėliau akis, bet pamačiusi savo brunetą smarkiai jį apkabinau.
-Anksti grįžai,- sumurmėjau.
-Na, jau. Juk dabar penkta valanda vakaro, Ela,- Louis sukikeno suspausdamas mane.
-Šiandien atrodei liūdnas ir pavargęs, tačiau dabar tavo nuotaika puiki,- teigiau.
-Aš liūdnas tik tada, kai neturiu tavęs šalia,- Louis pabučiavo mano plaukus ir truputį pakėlė mane ant savo kelių.
-Ar nenori nusiskusti?- šyptelėjau paglostydama vaikino kiek apžėlusį skruostą.
-Jei iš tikro, tai galvojau truputį ją paauginti, bet jei tau nepatinka aš nusiskusiu,- Louis pabučiavo į skruostą.
-Ne, man tinka. Man tai nekliudo,- šyptelėjau.
-Tuomet puiku,- vaikinas mirktelėjo vėl pabučiuodamas mane.- Tu man labai labai labai patinki,- Louis sumurmėjo.
-Žinau, Lou. Aš myliu tave,- nusišypsojau. Man labai patinka sakyti, jog myliu jį, nes nežinau kaip dar galiu jam tai išreikšti.
-Šiandien kalbėjau su Karen, po to kai jūs su Jake išvažiavot ir ji sakė, kad Luisa labai pasiilgo tiek manęs tiek tavęs ir nori, kad kurį savaitgalį apsilankytume pas jas,- Louis pranešė.
-Aš irgi pasiilgau Luisos. Na... Visada mylėjau vaikus. Norėjau mažesnio broliuko ar sesutės, tačiau tai buvo neįmanoma,- sukikenau.
-Juk turėsim savo mažylius kurie tau atstos ir brolį, ir sesę,- Louis nusišypsojo.
-Tikriausiai,- šyptelėjau.
-Kodėl tikriausiai? Turėsim,- Louis susiraukė.
-Turėsim, turėsim,- sukikenau.

-Nusileisk, Ela!- Louis pašaukė mane iš pirmo aukšto, todėl netrukus nustrikinėjau žemyn.
-Taip?- nusišypsojau vaikinui prie viryklės.
-Ar nori pagaminti ką nors?- Louis su šypsena ištiesė rankas, todėl įlindau į vaikino glėbį.
-Nenoriu,-sukikenau.
-Tuomet aš galiu,- Louis paglostė mano plaukus.
-O gal pažiūrim filmą?- pakėliau akis į Louis.
-Jeigu nori,- brunetas pabučiavo mano kaktą.- Tiesa, Layla buvo nustebusi, jog prisileidžiu tave taip arti,- Louis nusijuokė.
-O kas ji?- susiraukiau apsimesdama.
-Na ji dirba mano sekretore, tačiau šiaip ji mano pusseserė. Tik tiek, kad darbe ji privalo į mane kreiptis kitaip nei įpratus,- Louis trūktelėjo pečiais. Vadinas Layla tikrai nenuvilios Louis. Nežinau kodėl apie tai galvoju... Louis telefonas ant stalo ėmė vibruoti.
-Paimk, mažute,- Louis paprašė, todėl paėmusi telefoną susiraukiau pamačiusi Selenos numerį.
-Tai Selena,- pasakiau ir Louis taip pat susiraukė.
-Tu atsiliepk. Gal negali prisiskambinti tau,- vaikinas pagalvojo ir mirktelėjęs pranešė, kad eina pas nykštukus.
-Klausau,- nusižiovavau.
-Labas, Eleanor,- pasigirdo balsas, kuris ne vieną kartą priversdavo mano širdį plakti smarkiau iš išgąsčio.

Na dalis truputį trumpesnė ^^