Ela ✨

2 Sezonas 13 Dalis

-Ar viską susidėjai?- pasidomėjau Lunos. Louis dabar pas Jake kraunasi drabužius.
-Taip, mamyte,- ji nusišypsojo.
-Atleisk, kad nepadėjau tau. Teta Sofi nemoka susikrauti lagamino,- nusijuokiau kartu su dukra.
-Myliu tave, mama,- ji apkabino mane.
-O aš myliu tave, princese,- spustelėjau ją.
-Ar tėtis greit grįš?- Luna pakėlė akis į mane.
-Labai pasiilgai?- sukikenau, o ji linktelėjo.- Gali paskambinti jam,- nusišypsojau, tačiau surimtėjau prisiminusi, kad neturiu jo numerio. Jis mano vaikinas, o aš neturiu jo numerio. Na, kai išsiskyrėm pakeičiau savo telefono numerį, kad Louis nebeskambintų. Paprašiusi Lunos palaukti, parašiau Jake prašydama Louis numerio. Netrukus gavau jį ir paskambinau juo.
-Klausau,- vaikinas rimtu balsu atsiliepė ir aš daviau kalbėti Lunai.
-Labas,- ji sukikeno.
-Labas, Luna,- Louis nuotaika tuojau pasitaisė.
-Greit grįži?- ji pasidomėjo.
-Netrukus. Pabaigsiu susidėti daiktus ir atvažiuosiu jūsų pasiimti. Ar jūs jau susiruošėt?
-Taip,- dukra nusišypsojo.
-Tuomet puiku. Myliu tave ir perduok mamytei tą patį. Greit būsiu,-pasakė Louis.
-Myliu,- dukra sukikeno, o Louis padėjo ragelį.
-Labai laukiu, kol ten nuvažiuosim,- Luna nusišypsojo.
-Aš irgi,- mirktelėjau.

-Na, kur mano Tomlinson mergytės?- Louis įėjęs į namus paklausė ir Luna sucypus nulėkė prie durų. Atrodo, kad ji jį pažįsta ne kelias dienas, o visą savo gyvenimą. Nusijuokusi nusekiau mergaitę. Koridoriuje Louis buvo smarkiai apsikabinęs mūsų dukrą.
-Jūs nesimatėt kelias valandas,- sumurmėjau.
-Nepavydėk. Aš ir tavęs pasiilgau,- Louis nusijuokė ir ištiesė ranką. Prisimerkiau, tačiau nepriėjau arčiau.
-Susidėjai daiktus?- pasidomėjau ir vaikinas susiraukė.
-Taip,- jis nuleido Luną ir priėjo prie manęs.- Kas negerai?- prisimerkė.
-Viskas gerai, Lou,- šyptelėjau.
-O man taip neatrodo. Ar jūs pasiruošėt važiuoti?- Louis paklausė. Linktelėjau.- Nenori važiuoti?
-Noriu,- susiraukiau.
-Tuomet kas?- Louis švelniai paglostė mano skruostą ir aš nusišypsojau.
-Negaliu sulaukti kol grįšim namo,- nuleidau akis su šypsena.
-Aš irgi, mažute. Žinai kaip Clifford su Bruce apsidžiaugs? O ką pasakys Leo su Rose?- Louis nusijuokė.
-Tavo tėvai nesupyks, tiesa?- pasidomėjau.
-Žinoma, ne. Juk tai mano namai. Jiems neturėtų rūpėti tai su kuo gyvenu. O jei rimtai, tai manau mama bus labai laiminga susitikdama su savo anūke,- Louis nusišypsojo.
-Na gerai. Reiktų važiuoti,- šyptelėjau ir pabučiavus vaikiną nuėjau į savo kambarį paimti lagaminų.
-Neliesk jų,- Louis atsekęs mane subarė ir aš susiraukiau.- Aš juk tam esu,- brunetas mirktelėjo ir aš nusijuokiau.- Sofi su Noah važiuos tik rytoj, tiesa?- Louis pasitikslino.
-Taip... Jie pasikalbės su buto šeimininke ir pasakys, jog buto nebenuomosim. Na, Sofi jau šiandien krovėsi daiktus,-trūktelėjau pečiais. Louis paėmė mano lagaminą.- Aš paimsiu Lunos,- pasakiau pagriebdama lagaminą.
-Juk aš galiu jį paimti,- Louis prisimerkė.
-Aš irgi noriu kažką nešti,- nusišypsojau ir jis papurtė galvą, tačiau nebeprieštaravo man.

Po ilgo kelio mašina pagaliau sustojo. Luna tyliai snaudė, o mes tyliai klausemės muzikos grojančios per radiją.
-Aš pakviesiu Logan,- Louis mirktelėjo man ir išlipo iš automobilio. Šyptelėjus taip pat išlipau. Logan pamatęs mane kiek stabtelėjo, tačiau tuoj nusišypsojo.
-Eleanor,- jis priėjęs apkabino mane ir aš padariau tą patį.
-Labai pasiilgau jūsų,- sukikenau ir atsitraukiau.
-Logan, paimk daiktus iš mašinos, o aš paimsiu Luną,- Louis paprašė. Logan nieko neklausęs linktelėjo ir nuėjo prie bagažinės.
-Ar aš galiu kažkuo padėti?-pasidomėjau.
-Ne, mažyte. Eik pas Rose ir pasisveikink su ja,- Louis nusišypsojo man ir įlipo pro galimes dureles paimti dukrą. Šyptelėjus nuėjau į didžiulį pastatą, kadangi duris buvo neužrakintos. Virtuvėje girdėjosi balsai. Tyliai įsėlinau į virtuvę. Rose ir Leo šnekėjosi gamindami maistą.
-Sveikučiai,- sukikenau ir jie abu atsisuko kiek išsigandę.
-Eleanor!- Rose išskėtė rankas ir mes smarkiai apsikabinom.- Mieloji mano,- ji glostė mano nugarą.
-Eleanor, malonu tave matyti!- Leo taip pat nusišypsojo.
-Man taip pat,- šyptelėjau. Atsitraukus nuo Rose į virtuvę atėjo Louis su Luna ant rankų.
-Sveiki,- Louis tyliai pasisveikino.- Ela, nunešiu ją į mūsų kambarį,- vaikinas pasakė ir aš linktelėjau.
-Louis, palauk,- Rose paprašė ir priėjo prie mergytės.
-Nesakykit, kad čia...- ji nužvelgė Lunos bruožus.
-Čia mano ir Elos dukra,- Louis pasididžiuodamas pasakė, o Rose išsižiojo.
-Tu nejuokauji?- ji buvo labai nustebusi, kol tuo tarpu Leo stebėjo miegančią mergaitę.
-Nepažadinkim jos. Nunešiu Luną,- Louis pasakė ir dingo iš virtuvės.
-Luna?- Leo atsisuko į mane ir aš nusišypsojau.
-Tu ją auginai viena?- Rose pasimetė.
-Taip, tačiau Louis dabar su ja praleidžia daug daugiau laiko nei jūs įsivaizduojat,- nusijuokiau.
-Ką galiu pasakyti...Išpildėte mano svajonę,- Leo nusijuokė, o aš prisidėjau prie jo.
-Kur Clifford ir Bruce?- susiraukiau.
-Amanda ir Amber sugalvojo pasivaikščioti, todėl išsivedė ir juos. Tikiuosi nesupyksit,- Rose šyptelėjo.
-Žinoma nepyksim,- nuraminau moterį ir Louis vėl atėjo į virtuvę.
-Ji kietai miega,- Louis nusijuokė ir priėjęs apkabino mane.
-Tai jūs kartu ir turit dukrą?- Leo pasitikslino. Mes su Louis linktelėjom.- Visos svajonės baigia išsipildyti,- jis nusijuokė.
-Tiesa, dabar Luna kelias naktis pamiegos su mumis, o po to galėsim pakeisti vieną iš svečių kambarių ir tai bus jos kambarys,- Louis nusišypsojo. -Rytoj galėsim nuvažiuoti nupirkti reikiamų priemonių remontui.
-Mama,- atsisukau į įėjimą į virtuvę kur mane pasitiko ašarotos akys. Atsitūpiau kiek pasimetus.
-Kas, Luna?- susiraukiau ir ji pribėgusi smarkiai mane apkabino.
-Aš...- Luna sukūkčiojo ir aš pakėliau ją ant rankų. Ramindama ją ėmiau glostyti jos pakankamai ilgus plaukus.
-Aš pabudau ir... buvau viena... tavęs nebuvo,- ji sukūkčiojo.
-Princese, juk mes čia,- raminau mergaitę.- Na, dabar nusišypsok,- paraginau dukterį ir jos veide atsirado nežymi šypsena.- Mes atvažiavome ten, kur tu labai norėjai,- šyptelėjau.- Dabar susipažink,- pasakiau nuleisdama ją ant žemės ir atsitūpdama šalia.-Tai yra teta Rose ir dėdė Leo. Jie labai geri žmonės ir tikiu, kad jie tau patiks, -pasakiau. Mergytė susigėdusi nuleido galvą. Namų durys trinktelėjo ir į virtuvę netrukus atėjo Amber su Amanda, o paskui jas ir Bruce su Clifford. Šunyčiai pamatę mus prilėkė ir ėmė šokinėti, todėl pakėliau dukrą, jog jos neužgautų.
-Kokie gražūs!- Luna sucypė. Louis švelniai atėmė dukrą iš manęs ir atsitūpė su ja glėbyje. Netrukus ji puikiai sutarė su šuniukais ir nubėgo žaisti.
-Ji labai panaši į tave, Ele,- Rose nusišypsojo. Šyptelėjau.

-Aš miegosiu su tavim?- Luna pasidomėjo sėdint kartu ant lovos.
-Taip. Tu nenori?- susiraukiau.
-Ne. Aš noriu. Bijau, kad neužmigsiu, nes labai išsigandau kai nebuvo tavęs,- Luna prisiglaudė. Mes su Luna jau nusiprausėm, o Louis dabar yra duše.
-Miegosim visi trys. Rytoj padarysim tokį kambarį, kuris tikiuosi tau patiks ir galbūt galėsi miegoti pati viena, kaip didelė mergaitė,- nusišypsojau.
-Ar galėsi man pasekti pasaką arba papasakoti ką nors? Miego dar nenoriu,- Luna įsitaisė į lovos vidurį.
-Gerai,- paglosčiau dukros plaukus. Louis išėjo iš dušo kambario ir nusišypsojo pamatęs dar mus nemiegančias. Man į galvą šovė geniali mintis.
-Louis, galiu kai ko paprašyti?- šyptelėjau.
-Žinoma,- jis atsisėdo ant lovos ir mirktelėjo Lunai.
-Gal gali mums padainuoti? Luna nepratus miegoti svetimoje vietoje, o ir aš nelabai užmigsiu dabar,- paprašiau.
-Gerai,- Louis trūktelėjo pečiais.- Gulkis,- paragino ir pats atsigulė kitoje pusėje Lunos. Įsitaisiau šalia dukros ir apsikabinau ją. Louis apkabino mus abi ir ėmė tyliai dainuoti:
-Just keep your head up, love, keep your head up, don't hide away, don't ever change. Keep your head up, love, keep your head up, don't look away, don't look away. 'Cause everybody's lookin' at you now, my, oh my .I guess some queens don't need a crown and I know why even when your tears are fallin' down still, somehow, you're perfect now...

Pramerkiau akis ir nusišypsojau. Sapnavau mūsų su Louis vestuves, kas buvo labai miela. Su šypsena atsisukau į tą pusę kur turėtų miegoti mano Luna ir Louis, tačiau šypsena tuojau dingo, kai nei vieno iš jų lovoje nebuvo. Staigiai atsisėdau. Luna nemėgsta keltis anksti, o ir Louis laisvą dieną nesikels anksti. Žvilgtelėjau į sieninį laikrodį ir išsižiojau. Dabar jau beveik dvylika. Užsičiaupiau ir kiek pasimečiau. Labai seniai šitiek miegojau.
-Na ir mano miegančioji gražuolė pabudo,- Louis įlindo į kambarį su didele šypsena. Susigėdusi nuleidau akis.- Kaip miegojai?- Louis priėjęs atsisėdo ant lovos.
-Kodėl nepažadinai?- pasidomėjau.
-Tu labai saldžiai miegojai, o ir žinau, kad seniai miegojai ilgai, kadangi mūsų dukra keliasi pakankamai anksti palyginus su tavim. Šiandien devintą valandą ji jau pusryčiavo,- Louis nusišypsojo.
-Aš miegojau gerai, tik keista, kad taip ilgai,- suniurzgėjau.
-Viskas gerai. Noah su Sofi jau atvažiavę, tvarkosi daiktus. Dar būsi lovoj, ar kelsies?- Louis paėmė mano ranką.
-Žinoma kelsiuos. Vistiek manau, kad galėjai pažadinti. Rytoj nusistatysiu žadintuvą,- pasakiau sau.
-Tik pabandyk. Tu turi išsimiegoti ir nieko čia baisaus miegoti ilgai,- Louis rimtai pasakė ir apkabino.- Na dabar didelė šypsena ir eik apsirengti, kol aš į tave paspoksosiu,- Louis išsišiepė ir aš nusijuokiau.
-Kur Luna?- pasidomėjau.
-Mūsų mažiausioji su Rose gamina tau pusryčius,- jis mirktelėjo.
-Gerai,-atsidusau.
-Prašom man parodyti savo šypseną, nes aš kitaip supyksiu,- Louis suurzgė. Silpnai šyptelėjau ir prisiglaudžiau prie Louis.- Niekada nenustok šypsotis, Ela, nes tik tokia rudaplaukė yra mano rudaplaukė. Nemėgstu matyti tavęs liūdnos. Tavo šypsena pakelia visų aplink esančių žmonių nuotaikas, todėl tiesiog plačiai nusišypsok,- Louis rimtai pasakė priglausdamas lūpas man prie kaktos.
-Žinai ką šiandien sapnavau?- pakėliau akis į jį.
-Na?- Louis susidomėjo.
-Sapnavau mūsų vestuves,- nusišypsojau ir vaikinas kilstelėjo antakius.
-Tikrai?- jis nusišypsojo.
-Taip. Tai buvo gražiausias sapnas,- sukikenau.
-Jos įvyks ir pasistengsiu, kad tai būtų kuo greičiau,- Louis pasakė šyptelėdamas.
-Aš kaip tik manau, kad mums skubėti nereikia. Luna dar pakankamai maža ir manau, kad būtų nuostabu, jei ji galėtų barstyti gėlytes mūsų vestuvėse,- nusijuokiau.
-Žinoma, bet tokiu atveju pas mus bus dar bent vienas mažylis,- Louis mirktelėjo.
-Kodėl tu taip nori vaikų?- susiraukiau nusijuokdama.
-Nes aš tave myliu,- Louis nusišypsojo.
-Mama!- Luna įbėgo į kambarį ir užšokus ant lovos atsisėdo man ant kelių.
-Neužsigauk,- mirktelėjau ir ji nusišypsojo.