Chronomistė iš Nibiru

XXXIII skyrius

Po nemalonaus nuotykio mokykloje beveik visa D klasė peršalo. Nemalonių ligos simptomų išvengė tik prieš užverdant tikram pragarui iš mokyklos pabėgęs Pablas, Alisa ir Leila. Kadangi rengti pamokų trims mokiniams nebuvo prasmės, buvo nuspręsta, kad artimiausią savaite jie galės neiti į mokyklą. Tai buvo džiugi žinia, nes nei vienas iš jų visiškai netroško kiurksoti troškiose kabinetuose ypač tada, kai oras pradėjo šilti ir su lig kiekviena prabėgusia diena vis labiau priminė vasarišką.

Nors beveik visi klasiokai sirgo, bet Leila vis tiek tikėjosi, kad kažkas pasibels į duris ir puls jos klausinėti įvairiausių dalykų. O tada ji jausis velniškai nejaukiai ir trokš prasmegti skradžiai į žemę. Bet nieko panašaus neįvyko. Niekas nepasibeldė į duris, nepasipylė įkyrus ir įžeidus klausimai, gyvenimas tekėjo įprasta vaga.

Tik pradėjus vakarėti mergina suprato, kad veltui visą šį laiką panikavo. Ji prisiminė, kad Drakatas pasinaudojęs įtaiga privertė jos klasiokus išeiti. O šie nieko neklausinėdami klusniai įvykdė vampyro paliepimą. Tą kartą tai suteikė palengvėjimą, o dabar atvėrė akis. Leila suprato, kad Drakatas privertė visus mokinius pamiršti tą klasėje įvykusį nutikimą. Būtent dėl šios priežasties niekas nesužinojo, ką bendraklasiai veikė vakare mokykloje ir kodėl po jų pasilinksminimo pastate buvo mažiausiai tuzinas balų.

Jeigu mokytojai būtų paklausę Leilos, kas įvyko praeitą vakarą klasėje, ji būtų privalėjusi sakyti tiesą. Bet nei vienas žmogus nesiteikė jos klausinėti. Ir viskas tik dėl jų kvailo įsitikinimo, kad Leila yra atsilikusi. Nes koks normalus Drakonijos pilietis beveik vis laiką tylėtų ir būtų paskendęs mintyse?

O Leila nesuskubo padėti kitiems išsiaiškinti tiesą. Tegul tie protingieji pakrutina savo tingius užpakalius ir pasuka galvas. Jeigu tikslo link judės tokiu vėžlišku tempu kaip dabar, tai gal po kokio tūkstančio metų ir išsiaiškins tiesą. Bet čia jau jų bėda, o Leila tikrai turi svarbesnių reikalų nei sukti galvą dėl tokių niekų. Pavyzdžiui reikia baigti kuopti namus, nors tai ir nebuvo pats maloniausias dalykas pasaulyje. Bet tai reikia padaryti, jeigu nenori paskęsti šiukšlių kalne.

Sutvarkiusi namus mergina save apdovanojo puodeliu arbatos ir žurnalo skaitymu. Arbata buvo skani, bet žurnalas nelabai įdomus. Jame buvo daug aprašyta apie madą ir kitus Leilai neįdomius niekus. Vartydama blizgius niekalo puslapius ji bandė prisiminti puslapius, kaip šis pas ją atsidūrė. Juk pati nieku gyvu to žurnalo kvailu pavadinimu "Zefyras" nei už jokius pinigus nebūtų pirkusi!

Staiga kažkas atmintyje blykstelėjo ir auksaplaukė prisiminė, kad tą žurnalą pas ją paliko Kornelija. O kai klausė ar ši norėtų jį atgauti, draugė atsakė, kad jeigu nori gali išmesti tą šlamštą. Nors gal kažkaip kitaip pavadino tą bjaurųjį zefyriuką, bet esmė liko tokia pati. O Leila kažkaip sugebėjo tai pamiršti ir tik po kokio mėnesio atrado tą niekalą.

Leila jau ketino užversti žurnalą ir sviesti jį į šiukšliadėžę, kai jos akys netyčia užkliuvo už horoskopų skilties. Kadangi "Zefyras" buvo nepopuliarus skaitinys, jį leisdavo kartą kas tris mėnesius, todėl jo ateities pranašystės vis dar galiojo. Įprastai Leila nesidomėdavo astrologija, bet šiandien nusprendė padaryti retą išimtį ir perskaityti savo horoskopą.

Jūs slegia paslapčių našta. Turėtumėte pagaliau jas atskleisti. Nebūtina visiems išpasakoti savo paslapčių. Pakaks pasipasakoti vos vienam žmogui, kad pasijustumėte geriau.

Visai nesvarbu ar pašnekovas jus pasmerks ar paguos, privalote atsikratyti sunkios naštos. Priešingu atveju, tik jausitės blogiau ir vis griaušite save, kad nepasinaudojote visatos suteikta proga.

Net kvailo žurnalo rašytojai patarinėjo kam nors išsipasakoti. Tik Leila nebus tokia kvaila ir niekam nepasakos savo patirtų išgyvenimų. Geriau savo kryžių neš viena nei kam nors suteiks galią jai suvaryti peilį į nugarą.