Leila kiekvieną gyvenimo dieną kovoja su vidiniais demonais, vis kuždančiais, kad dauguma žmonių taip stipriai nekenčia, jog džiaugtųsi, jei ši dingtų nuo žemės paviršiaus. Mergina vis ieško priežasčių, kodėl neturėtų išsižadėti gyvybės ir tai, jog...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Antroji istorijos "Chronomistė iš Nibiru" dalis.
Likusi gyva po priešų pasikėsinimo į jos gyvybę, Leila susiduria su dar didesniais pavojais. Šį kartą merginai tenka ieškoti būdo kaip pažaboti paslaptingą ir pavojingą virusą, paverčiantį užkrėstuosius pabaisomis, žudančias kitus arba juos priverčiančius tapti tokiais pat kraujo ištroškusiais siaubūnais.
Kovos su senais ir naujais priešais nei trupučio nepalengvina taip ir neišblėsę Leilos jaučiami jausmai Drakatui ir jos turimas aukso kristalas. Nors mergina galėtų jį akimirksniu panaudoti ir išpildyti savo didžiausią troškimą, bet nenori pasielgti savanaudiškai. Atimti iš Drakato pasirinkimo laisvę ir jį amžiams pririšti prie savęs.
Leila laukia, kol teks susidurti su neįveikiama grėsme. Tik tada, kai pateks į visišką aklavietę ir neliks jokios išeities lyg skęstantysis griebsis šiaudo. O iki tol ji su blogiu kovos įprastu ginklu, savo kiekvieną akimirką vis augančią galia ir tikėsis, kad niekada neišauš diena, kai teks panaudoti kristalą.
