Library Boy || muke

2.

Įžengiau į biblioteką ir nusišypsojau. Pakabinau paltą ant pakabos ir nužingsniavau prie knygų lentynų. Kažkur pamačiau pravažiuojantį savo blondiną su vežimėliu skirtu knygoms.

Iš lentynos paėmiau John Green knygą ir nuėjau atsisėsti ant sofkutės. Atsiverčiau knygą ir pradėjau skaityti savo mėgstamiausio rašytojo knygą. Tai keista, kai būdamas dvidešimtmetis skaitai kažkokius mergaitiškus romanus.

Pakėliau akis nuo knygos ir mano žaliosios akys susitiko su mėlynomis. Tai buvo vaikinas, mano blondinas. Nenuleidau akių nuo jo, bet jis nusisuko ir aš prisiekiu mačiau kaip jo skruostai parausta.

Ar man reikėtų prie jo prieiti ir atsiprašyti dėl vakar? Bet aš nė kiek nesigailiu dėl to, ką pasakiau. Nuleidau galvą ir toliau skaičiau knygą.

Kai įpusėjęs skaityti, supratau, kad biblioteka greitai užsidarys, atsistojau ir nužingsniavau padėti knygos. Bibliotekos grindys girgždėjo ir tas garsas buvo malonus ausiai. Gal kitiems ne, bet man taip.

Padėjau knygą į jos lentyną ir apsisukęs vos neatsitrenkiau į vežimėlį su knygomis. Pažvelgiau į viršų ir pamačiau savo blondiną.

-Ir vėl tu,-jis atsiduso.-Jeigu dar kartą išversi knygas, pasigailėsi.

-Ojoj, kaip išsigandau,-pamosikavau rankomis ir blondinas nusijuokęs pavartė akimis.-Beje, aš Michael.

-Aš Luke,-vaikinas šyptelėjo. Ir tik dabar aš pastebėjau, kad jis turi auskarą lūpoje.

-Malonu,-nuleidau galvą ir leidau vaikinui pravažiuoti.-Tikiuosi dar susitiksim.

-Aš esu tame įsitikinęs,-išgirdau Luke tariant, bet nieko nepasakiau. Apsirengiau paltą ir išėjau į vėsų rudens orą. Rytoj čia grįžti negalėsiu, nes prasidės savaitgalis. Šūdas, aš nepamatysiu savo blondino...

Tai va, nauja dalis:) ką manote?
*eva