Library Boy || muke

5.

Po pasimatymo su Luke grįžau namo. Atsiguliau ant sofos ir pradėjau galvoti apie šiandien dieną. Luke yra tikrai labai linksmas ir nuoširdus vaikinas. Kai mes atsisveikinome, aš nepastebimai įdėjau jam į palto kišenę lapelį su savo numeriu. Tikiuosi jis man paskambins.

-Mike?-išgirdau be galo pažįstamą balsą ir pakilau nuo sofos.-Negirdėjau, kaip grįžai.

-Tyliai atėjau,-tariau ir priėjęs apkabinau savo draugą.

Kai man buvo dešimt, mirė mano mama. O kai man buvo penkiolika, mirė mano tėtis. Ir nuo tada mane auklėjo mano krikšto mama. Aš gyvenau su ja ir jos sūnumi Troye, su kuriuo dabar ir gyvenu Londone. Mes kartu nuomojame butą ir mums kartu labai linksma. O mano tėvų kompaniją pakolkas valdo senelis, kuris vis bando mane įkalbėti, kad perimčiau visą verslą.

-Kur tu buvai?-mane iš transo pažadino Troye. Vaikinas meiliai žiūrėjo į mane ir aš nusišypsojau.

-Pasimatyme,-prasitariau, nors to daryti nenorėjau. Mintyse trenkiau sau už šį atsakymą.

-Ir kas tas laimingasis?!-Troye griebė mane už rankų ir pasodino ant sofos bei pats prisiglaudė arčiau.-Kodėl man nieko nesakei?

-Tas "laimingasis",-sakydamas parodžiau kabutes.-Yra Luke. Jis dirba mūsų miesto bibliotekoje. Jis simpatiškas ir labai linksmas, nuoširdus...

-Kur jūs buvot?-Troye žiūrėjo į mane savo mielomis akimis. Jis visada norėjo viską sužinoti pirmas. Aš einu į pasimatymą - turiu jam pranešti, nes jis mano geriausias draugas ir beveik brolis.

-Mes buvome kavinėje,-šyptelėjau prisiminęs šiandienos rytą.-Pasikalbėjome ir aš jam nematant į kišenę įdėjau lapelį su savo numeriu.

-Jūs bučiavotės?-vos nepaspringau oru. Draugas žiūrėjo į mane smalsiomis akimis.

-NE!-papurčiau galvą ir ranka perbraukiau per savo baltus plaukus.-Tai sugebi tik tu per pirmąjį pasimatymą.

-Hei, nereikia manęs už tai teisti,-Troye atsitraukė nuo manęs ir sukryžiavo rankas ant krūtinės.

-Aš nenorėjau tavęs įžeisti, spindulėli,-nusijuokiau ir apkabinau draugą. Visada vadinau jį spindulėliu, nes jam tiko ši pravardė. Jis visada švytėjo ir džiaugėsi gyvenimu.

-Ar tau patinka tas bibliotekinis vaikinas?-Troye vis dar buvo mane apkabinęs.

-Nežinau,-patraukiau pečiais. Iš tiesų aš tikrai nežinau. Galbūt man jis patinka tik dabar, gal vėliau man jis nepatiks. Gal aš tik susižavėjau juo ir tai praeis.

-Aš tikiuosi daugiau nuo manęs tokių dalykų neslėpsi,-vaikinas pagrasino man pirštu ir atsistojęs nuėjo į virtuvę.-Tu gersi arbatą ar alų?!

-Arbatą!-sušukau atgal ir įsijungęs televizorių pradėjau ieškoti gero filmo vakarui.

Taigiii, pakolkas nieko įdomaus :))) bet vėliau viskas bus labai faina :) ką manote?:) *eva