Library Boy || muke

3.

Pirmadienis. 10:30. Dažniausiai nekenčiu pirmadienių, bet dabar aš einu į miesto biblioteką, kad pamatyti Luke.

Kadangi šiuo metu neturiu darbo ir jo ieškau, galiu daryti laisvu laiku ką noriu.

Įžengiau į bibliotekos pastatą, nusiėmiau paltą ir pakabinau jį ant pakabos. Rankoje laikydamas termosiuką su karšta arbata, nuėjau prie romanų skyriaus ir pasiėmiau John Green knygą, tą kur skaičiau penktadienį. Atsisėdau prie stalo, pastačiau termosą ir atsivertęs knygą, kur sustojau skaityti, pradėjau skaityti vėl.

-Ar čia laisva?-išgirdau jau girdėtą balsą ir nusišypsojęs linktelėjau. Priešais mane atsisėdo Luke. Priešais save ant stalo pasidėjo termosą panašų į mano ir dėžutę su maistu. Matyt jam pietų pertrauka.

-Skanaus,-pasakiau ir toliau skaičiau knygą. Nuo pat vaikystės mane mokė manierų, gero elgėsio, etiketo ir įvairių kitų dalykų, kuriuos turi žinoti aristokratas. Taip, mano tėvai buvo arisokratai ir norėjo, kad aš perimčiau jų verslą, bet aš to nenorėjau, todėl dabar ieškau pačio paprasčiausio darbo.

-Michael, taip?-pakėliau galvą į blondiną ir linktelėjau.-Kodėl tu čia ateini?

-Man čia patinka,-patraukiau pečiais ir atsigėriau arbatos iš termosiuko.-O kodėl tu čia dirbi?

-Tai mano šeimos biblioteka,-vaikinas sukikeno.-Visai neseniai čia pradėjau dirbti. Prieš tai gyvenau Australijoje.

-O aš galvoju, kodėl tavęs čia nemačiau anksčiau,-suprunkščiau ir toliau skaičiau knygą.

Tarp mūsų įsivyravo tyla. Karts nuo karto mesteldavau akį į Luke. Jis taip pat skaitė knygą ir kai jis ją pakėlė, pamačiau, kad tai buvo John Green. Kodėl šitas vyrukas visiems taip patinka? Atsakymas paprastas: jis nuostabus rašytojas.

-Skaitai John Green?-iš mano apmąstymų mane ištraukė Luke balsas.

-Taip,-užtikrintai atsakiau.-Jis geriausias rašytojas kokį aš žinau.

-Aš irgi taip manau!-vaikinas tyliai sušuko.-Jo visos knygos tokios jausmingos ir priverčia persikelti į tą erdvę.

-Būtent,-linktelėjau ir gurkštelėjau arbatos. Man pradeda patikti šis vaikinas.-Kokiu metu tau būna pietų pertrauka?

-Nuo pusės vienuolikos iki pusės pirmos,-Luke klausiamai į mane pažvelgė ir aš šyptelėjau.

-Ar norėtum rytoj nueiti į labai jaukią kavinę čia visai netoli?-pasiūliau vaikinui. Aš tikiuosi jis neatmes mano pasiūlymo.

-Ar tai pasimatymas?-blondinas apsimetė šokiruotas ir tai privertė mane nusijuokti.

-Jeigu tu nori, kad tai būtų pasimatymas, tai pasimatymas,-mirktelėjau vaikinui ir atsistojęs nuėjau prie išėjimo. Apsirengiau paltą ir rankoje laikydamas pusiau tuščią termosą išėjau į lauką.

Ką manote?:)))