Library Boy || muke

8.

Įžengiau į biblioteką ir kaip visada nusiėmęs paltą pakabinau jį ant pakabos. Nupėdinau gergždančiomis bibliotekos grindimis. Apsižvalgiau, bet niekur nemačiau savo blondino. Paėmiau iš lentynos pirmą pasitaikiusią knygą ir nuėjęs į poilsio zoną atsisėdau ant sofos. Atsiverčiau knygą ir pradėjau skaityti.

-Hei, Michael,-išgirdau angelišką balsą. Pakėliau galvą ir tolėliau už lentynos pamačiau stovintį Luke. Jis ranka pamojo man, kad eičiau paskui jį. Susiraukiau, bet atsistojau ir nuėjau prie Luke.

-Labas, Luke,-nusišypsojau vaikinui, o jis man.

-Einam,-blondinas keistai nusišypsojo ir paėmęs mane už rankos pradėjo eiti koridoriumi į bibliotekos gilumą. Kur jis mane vedasi?

-K.kur tu mane tempi?-sumikčiojau, nes negalėjau normaliai mąstyti, kai mano delnas buvo Luke delne.

-Kol visiems pietų pertrauka, mes čia vieni,-vaikinas trumpam pažiūrėjo į mane, mirktelėjo ir toliau ėjo man nematytais bibliotekos koridoriais.-Tai knygų saugyklą.

Mes pagaliau sustojome ir aš galėjau apsižiūrėti. Nuo grindų iki lubų sudėtos knygos. Jos buvo lentynose arba šiaip ant grindų sudėtos viena ant kitos. Čia kvepėjo senomis knygomis.

-Wow,-sušnabždėjau ir ranka perbraukiau per savo šviesius plaukus. Luke žiūrėjo į mane plačiai besišypsodamas.-Kodėl tu taip į mane žiūri?

-O negalima?-blondinas žengė žingsnį į priekį.

-Nežinau,-dramatiškai atsidusau ir taip pat žengiau žingsnį į priekį. Mus skyrė tik viena pėda.

-Žinai ką?-blondinas nuleido galvą ir aš šiek tiek mačiau, kad jis šypsosi.

-Nežinau, pasakyk,-nusijuokiau ir Luke pakėlęs galvą abiais delnais suėmė mano veidą ir priglaudė savo lūpas prie manųjų.

Tai mane šokiravo, bet aš nusišypsojau ir atsakiau į bučinį. Jaučiau Luke šiltas lūpas ir jo auskarą, kuris taip ir vertė jį sukąsti ir šiek tiek patempti.

Uždėjau savo rankas blondinui ant liemens ir prisitraukiau jį arčiau savęs. Luke įvėlė savo rankas man į plaukus ir tai užvedė. Šūdas.

-Erzintojas,-sušnabždėjau atsitraukęs nuo vaikino. Žiūrėjau į žydras Luke akis ir nusišypsojau. Nežinau kodėl, gal todėl, kad jos tiesiog gražios.

Pajaučiau vaikino lūpas sau ant kaklo ir staigiai įkvėpiau. Kaip jis drįsta?! Pajaučiau, kaip mano nugara atsitrenkia į knygų lentyną. Įvėliau rankas į švelnius blondino plaukus ir leidau jam lūpomis glamonėti mano kaklą. Jis bučiavo kiekvieną mano kaklo lopinėlį ir tas jausmas buvo nepakartojamas.

-Luke,-suurzgiau, kai pajaučiau, kad jis čiulpia mano odą. Man liks žymė ir aš to nenoriu.

Luke atsitraukė nuo mano kaklo, bet tada lyžtelėjo ką tik padarytą žymę ir papūtė ant jos. Man per visą kūną nuėjo šiurpuliukai ir man atrodė, kad išsilydysiu.

Staiga pasigirdo kažkoks garsas. Kažkas ėjo link mūsų. Luke pažvelgė į mane pasimetęs, bet tada atsiduso ir nusišypsojęs linktelėjo.

-O štai čia yra mūsų knygų saugykla,-blondinas pasakė ir aš susiraukiau. Jis šitą lyg ir sakė. Bet tada prie mūsų priėjo senutė. Žemo ūgio, žilais plaukais, su daug raukšlių ant veido, bet su šypsena.-Teta Rouze, tai Michael. Aš jam parodau biblioteką.

-Labas branguti,-senutė man nusišypsojo, o aš jai.-Kai baigsite, užsukite pas mane.

-Gerai teta Rouze,-Luke lengviau atsipūtė, kai senutė išėjo.-Tai mano šeimos draugė. Ji administratorė. Ir ji ieško naujų darbuotojų. Gal tau netyčia reikia darbo..?

-Nepatikėsi, bet reikia,-nusijuokiau. Luke išsišiepęs pakštelėjo man į lūpas ir paėmęs už rankos pradėjo eiti iš saugyklos.