Netikro Princo istorijos puslapiai (HP)

17 dalis

Kitą pavakarę Haris pasitaręs su Sneipu nutarė, kad reikia imtis atsargumo, jei įtaria direktorių susitepus rankas juodąja magija. Kiek pašnekėję ir pasiginčiję priėjo prie bendros išvados, jog negalima būti nepasiruošusiems, jei iškils naujas diktatorius magijos pasaulio horizonte, todėl, net jei ir kaip neįtikėtinai skambėtų gresiantis Dumbldoro proveržis, reikia turėti kuo daugiau gerai apmokytų bei patikimų žmonių, nenorinčių dar vieno tironijos laikotarpio.

- Tik manau pavadinimą reikėtų pakeisti,- sugergždė kimus Severo balsas,- nes priežastis visai kitokia. Tiesa, nežinau ar visi lankę tuos užsiėmimus turėtų į juos sugrįžti – juk viskas turi vykti pačiam Dumbldorui po nosimi taip, jog jis net nesuuostų, o jei gerai prisimenu, ne visi tavo surinkti moksleiviai mokėjo laikyti liežuvį už dantų.

- Dėl to kalta Ambridž.

Už langų siautė pūga, baltos snaigės drėbė langų stiklus, neleisdamos net žvilgtelėti į tamsą. Židinyje spragsėjo degančios malkos, skleidė malonią šilumą, kuri nuteikė gana jaukiai. Ant stalelio priešais du tamsiaplaukius burtininkus stovėjo arbatos puodeliai, lėkštė traškių šokoladinių sausainių. Haris nedaug kartų buvo lankęsis profesoriaus kambaryje, bet nuo to laiko, kai sužinojo savo tikrąją šeimos liniją, čia užsukdavo dažniau. Sprendžiant iš visko, nuodų ir vaistų mokytojas nebuvo labai tvarkingas. Pasienyje stovinti lova atrodė paklota paskubomis, lentynose knygos išdėliotos ne pagal seką, rašomasis stalas nukreiktas visokia velniava, pergamento skiautėmis, virš jo kabėjo tuščias pelėdos narvelis, o kiek dešiniau pupsojo spinta, kurios tikrosios spalvos nesimatė per šusnį ant durelių pritvirtintų lapų, lapelių, lapeliūkščių. Jis galėjo lažintis, kad vieną kartą akimis pagavo ir savo mamos nutrauką, tačiau tokioje maišalynėje, sunku ją įžiūrėti.

- Taip, ta rupūžė taip pat prisidėjo, bet juk kiti sugebėjo nutylėti, ar ne? Dumbldoro kariauna buvo gera idėja, tačiau... pavadinkim ją tik... mažu primtaku to, ką galėtumėm suburti dabar. Galėtumėm palaipsniui sukurti kažką panašaus į Fenikso Broliją, tačiau viskas vyktų čia, Hogvartse. Įtrauktumėm dalį mokytojų, dalį mokinių... manau mums pavyktų pasipriešinti, jei... jei tas senis išties ką nors planuoja.

- Taip, - sutiko vaikinas,- tačiau... kas ves užsiėmimus? Kaip kalnai namų darbų, kuriuos mokiniai vėl turės daryti po atostogų? Iškyla daugybė klausimų.

- Jei pritrauksim mokytojus, dėl namų darbų galvos sukti nereikės, o dėl vadovavimo... Hari, tu nukovei Tamsos valdovą, per DK užsiėmimus išmokei mokinius daugiau, nei visi mokytojai kartu sudėjus, ar tau tikrai kyla klausimų, kas turėtų visus vesti į priekį?

- Žinau, bet... ar noriu ir...

- Tu nebūsi vienas. Bet tau reikia surinkti būrį iš mokinių tarpo, aš prasisuksių tarp likusiųjų. Jei viskas pavyks, rytoj vakare su visais susitikim kambaryje iki pareikalavimo, sutinki?

- A... gerai, pabandysiu.

- Šaunu,- kreivai šyptelėjo kumpanosis, mostelėdamas lazdele į arbatinuką, kad tas įpiltų dar kiek arbatos į puodelius.

***

Prabėgus valandai po vakarienės, Grifų gūžtos bendrąjame kambaryje kilo šurmulys. Čia susirinko visi šio koledžo nariai, tad jei juodaplaukis septintakursis norėjo visus perrėkti, turėjo pasilypėti ant stalo.

- Šą! Visi tylos! – užriko.

Murmesiai po truputį tilo, kol liko girdėti tik dviejų mergaičių krizenimas, tačiau vienai jų Ronis pliaukštelėjo delnu per pakaušį, ir juodvi užsičiaupė.

- Ačiū, kad nurimot. Dabar taip... Pirmakursiai, prašau išeiti ar bent jau atsitraukti į kitą kambario galą. Klausytis galit, dalyvauti – ne.

Kelios grupelės mažų grifukų suniurzgėjusios atsitraukė. Prieš tai pliurpusios mergytės nuskuodė į miegamuosius. Vėl stojus tylai, Haris prabilo:

- Sukviečiau jus visus čia, nes yra dalykų, apie kuriuos reikėtų pašnekėti. Kaip daugelis čia esančių turbūt prisimena, prieš kelis metus, kai mokykloje viešpatavo Ambridž, buvo įkurta Dumbldoro Kariauna. Tiems, kas tuomet dar nelankė Hogvartso, ar neprisijungė prie tos veiklos, paaiškinu – buvo suburta nemenka grupė mokinių, kurie mokėsi apsigynimo nuo juodosios magijos, nes suprato, jog su tos rožinės žiurkės Ambridž mokymu nesugebės išlaikyti egzaminų ir atsilaikyti prieš valdovą Voldemortą. Šiandien, kreipiuosi į visus tam, kad iškilo poreikis atnaujinti panašią veiklą, tačiau koks, pasakyti negaliu. Tą sužinosite tik tie, kurie sutiksite prisijungti. Tačiau dabar pretekstas mokytis nėra blogas mokytojas – ne, Lubinas puikus profesorius, bet mums jo negana. Renkama grupė, kuri gebėtų reikalui esant kautis, grupė, panaši į Fenikso broliją, kuri veikė prieš tokį antagonistą kaip Tomas Marvolas Ridlis. Jei yra tokių, kurie norėtų prisidėti, norėtų išmokti kažko daugiau, nei yra prašomi mokykliniame suole, tiesiog ateikit rytoj vėlai vakare į kambarį iki pareikalavimo. Jis bus atviras kiekvienam, kam daugiau nei vienuolika metų. Pakvieskit ir draugus iš kitų koledžų, kuo jūsų bus daugiau, tuo visiems bus geriau. Ačiū už dėmesį.

- Bet prieš ką mes turėtume kautis? Juk tu nugalėjai Pats Žinai Ką,- tarė vienas šeštakursių.

- Deja, negaliu atsakyti. Tie, kurie ateis, sužinos, tačiau turiu įspėti, kad vos peržengę slenkstį bus apkerėti, kad negalėtų kam nors kitam papasakoti paslapties. Prižadu, kerai visiškai saugūs ir nuo jų jums nieko nepasidarys blogo.

- O ar neatsitiks tas pats kaip tai mergaitei, kuri jus išdavė praeitą kartą?- trumpaplaukė ketvirtakursė kiek sunerimo.

- Ne, tikrai ne.

Kambaryje vis daugėjo klausimų, į juos pylėsi dar daugiau atsakymų. Net Hario draugai nežinojo ką jis kartu su Sneipu sumanė, tačiau neabejojo, kad priežastis yra, todėl nė neabejojo prie minties, ar derėtų jungtis į naują kariauną. Regis kiti grifukai taip pat palaikė šią idėją, įpatingai vyresnieji.

Tuo tarpu Severui su mokytojų prikalbinimu jungtis į šią veiklą sekėsi kiek prasčiau. Pirmiausiai jam trukdė tai, kad turėjo pakalbėti su kiekvienu atskirai, o ne su visais iš karto, kas tikrai vargino. Visų antra, jis nežinojo, kuriais tikrai galėtų pasitikėti, todėl paslaptį apsaugoti nuo direktoriaus būtų sunku, jei pasibelstų į netinkamo profesoriaus duris. Po ilgų pastangų, įtikinėjimų, slapukavimo akimirkų, jam pavyko įtikinti ateiti į užsiėmimus Makgonagal, madam Krūmine, Flitviką ir Diegavirtę. Be ginčų, su gana nuoširdžiu noru sutiko prisijungti tik Lubinas, o eiti pas Hagridą Severas tikrai nerizikavo, nes tas išpampėlis nekažin ką temokėjo kerėti, o iš kitos pusės pažiūrėjus, regis buvo akivaizdu, kad jis tekinas nubėgtų viską išpliurpti Dumbldorui.