Netikro Princo istorijos puslapiai (HP)

34 dalis

Maišelis, kurį sugriebė šalti pirštai, buvo rudas. Severas jį įsikišo į apsiausto kišenę ir žvilgtelėjo veidrodžio pusėn. Juodi ilgi plaukai krito ant pečių. Žemę siekiantis apdaras, prigludęs prie kūno, išryškino laibą liemenį. Nusigręžė. Apsidairė. Pačiupo nuo stalo burtų lazdelę ir apsisukęs ant kulno susvirduliavo. Kas čia dabar? Kodėl jis neiškeliavo oru? Keista... Sneipas pabandė dar kartą. Nieko. Ničnieko.

- Velniai griebtų, - nusikeikė panosėje.

Mintimis susitelkė į kitą kambario galą. Vėl suktukas ant vienos kojos ir... štai, jis stovi kitoje pusėje, netoli knygų lentynų.

- Aha... – suniurzgė, - Dumbldoras ne kvailas... laimei, aš gudresnis...

Vienu staigiu rankos mostu pasivertė nematomu, apsižvalgė, pasitikrino ar nieko nepaliko, o tada nėrė pro duris. Jis neseniai buvo atradęs kitą kelią iš Hogvartso, todėl patraukė į kambarį iki pareikalavimo. Kai atsivėrė įėjimas, patalpoje rado magišką, visomis spalvomis mirgantį krioklį, krintantį nuo lubų. Jam jau teko kartą čia pabuvoti. Ore tvyrojo gaivuma, tekantis ir šniokščiantis vanduo kvepėjo laukinėmis gėlėmis ir jūros pakrante. Severas atsikvėpęs drąsiai žengė per besileidžiančius purslus, nė kiek nesušlapdamas. Čia pat prieš akis atsivėrė gatvė prisigrūdusi krautuvių, kioskų, spalvingų vežimaičių su talismanais, kitomis gėrybėmis. Skersinis skersgatvis. Už profesoriaus stūksojo paprasčiausia plytų siena ir nė lašo buvusio vandens.

Juodaplaukis nosies tiesumu patraukė į „Gražmenų ir juodulių" knygyną, kuris buvo arčiausiai. Vitrinose kabėjo pora vienodų plakatų. Jie skelbė:

FANTASTIŠKA NAUJIENA!

Pirkite naujausią Tajaus Bliksio „Kova su demonais anapus"

Knygos dalį vos už 5 galeonus ir Matildos Ilganosės romaną

„Ant šluotos tarp debesų", kurio vertė 3 galeonai 10 stiklių,

Gaukite nemokamai!!!

Sneipas susiraukė. Jam nepatiko ryškiai mėlyna jų spalva su akį rėžiančiomis raidėmis, todėl skubiai įžengė vidun.

Patalpa buvo šilta, kvepėjo naujomis knygomis ir pergamentu. Aplink šurmuliavo nedidelės grupelės žmonių. Tamsiaakis profesorius, nesižvalgydamas į šalis, nudrožė į patį parduotuvės galą, kur aukštose lentynose pūpsojo sukrautos juodosios magijos knygos. Jam žūtbūtinai reikėjo rasti daugiau informacijos apie visą tą jovalą, į kurį patraukė direktorius. Juk tik žinodamas su kuo turi bėdą, gali bandyti su ja susidoroti.

Knygų viršeliai buvo tamsių spalvų, aprašinėti paslaptingomis runomis, kai kurie keitė išvaizdą mirguliuodami. Sneipas nužvelgė visas storiausių knygų nugarėles, perskaitė pavadinimus, autorius, išleidimo metus. Jei tik jis turėtų tą knygą, kuri guli Dumbldoro stalčiuje, jam nereikėtų čia dabar taip vargti ieškant bent kruopelytės rūpinčių šaltinių, užsimenančių plačiau apie tą keistą trijų septynetų ritualą. Taip... Kapono Aukštagairio raikraščius jau skaitė... lotynų mitus ir legendas taip pat... O, kažkas įdomesnio. Severas pačiupo storą mėlyną, nors jau net veikiau juodą knygą, su žaliais rašmenimis ir tamsiųjų jėgų simboliais.

- Alastairas Pikčiurna „Senoviniai ritualai ir sąjunga su šėtonu", - pusbalsiu perskaitė.

Turinys žadėjo daug gero peno. Atrodė, jog kaip tik ši knygiūkštė jo ir telaukė. Apsisukęs nupėdino atgal į krautuvės pradžią ir paklojęs septynis galeonus už skaitalą, iškurnėjo į gatvę. Nuo nemalonaus temperatūrų skirtumų suraukė nosį. Kur gi traukti toliau? Ach taip, derėtų užsukti į vaistinę ir šluotų parduotuvę, bet prieš tai reikia apsilankyti Gringotso banke ir papildyti santaupas, nes turimų pinigų gali ir neužtekti.