Ne Romeo (Sena)

4

Jau dvi valandas važinėju tuščiomis miesto gatvėmis be tikslo ir noro kur nors sustoti. Nesuprantu kaip jam į galvą net šovė tokia mintis? Atiduoti mane kaip kokį daiktą tiems pabaisoms. Kiek žinau puse miesto priklauso mūsų šeimai, o likusi pusė jiems tačiau dėl šio miesto jie ir kariauja jau daugybę metų. O dabar įpainiojo į visą šį reikalą ir mane. Galiausiai sustojau prie savo buto tačiau dar nesiruošiau išlipti iš mašinos. Norėjau verkti, bet buvau stipri ir laikiausi. Gal būt tėtis atsipeikės ir numes šią mintį į šalį? Nors tuo labai abejoju, bet gal būt? 


 Išlipau iš mašinos ir patraukiau į savo butą ir prie durų išvydau didžiulę raudonų rožių puokštę. Lėtai paėmiau gėles ir perskaičiau ten įdėtą lapelį kuriame buvo brukštelta keli žodžiai. ,,Aš trokštu ir vėl pajusti tavo lūpas". Sulamdžiau lapelį, o gėles išmečiau į šiukšlių dėžę kuri stovėjo visai šalia. Įėjusi į butą iš karto užsirakinau, nes gal būt tas maniakas gali manęs tykoti. Nusipraususi atsisėdau prie kompiuterio ir toliau mokiausi artėjantiems egzaminams. Tačiau mintys skraidė kitur ir man visai nepavyko susikaupti.

*******


-Miler, - pašaukė mane mokytoja ir aš akimirksniu pakėliau galvą. -Miegat per pamokas? 


Aš lėtai papurčiau galvą ir pasitryniau akis. Vis dėl to vakar prastai miegojau todėl dabar jaučiausi labai pavargusi ir negana to dar užmigau per chemijos pamoką. Likusią pamokos dalį stengiausi apsimesti, kad mokausi ir rašau uždavinius nors iš tiesų tik braižiau ant popieriaus lapo keistus ornamentus. Po skambučio susirinkau daiktus ir kartu su kitais nuėjau pietauti. Pasiėmusi jogurto indelį atsisėdau šalia Karolinos ir Vanesos. 


-Tikrai užmigai per pamoką? -Prunkštelėjo Karolina. 


-Prastai miegojau, - pasiskundžiau. 


-O aš tai puikiai, - įsiterpė Vanesa. -Gal šiandien eime į kokį vakarėlį? Girdėjau Martis organizuoja.


-Aš niekur neisiu, - numykė Karolina. -Man namų areštas ir tėvai vis dar neatidavė mano telefono.


-O maniškiai nori mane užtekinti.-Pasiskundžiau aš.


-Tu rimtai? -Kone sušuko Vanesa. -Su kokiu gražuoliu?


-Aš jo nepažįstu, bet vien pavardė mane gąsdina. 


-Kas jis? - Sunerimo Karolina.


-Kolinsas.


Vanesa užspringo ir pradėjo kosėti, o Karolina išsprogdino savo akis ir kiek atsitraukusi vis dar nepratarė nei žodžio. To ir buvo galima tikėtis jos irgi daug žino apie tą šeimą ir nereikia daugiau nieko pridurti. Aš pradėjau valgyti savo jogurtą ir nusprendžiau, kad šiandien po pamokų tikrai važiuosiu kur nors pasilinksminti. Man reikia užsimiršti ką tėvai ketina padaryti su mano gyvenimu ir žinoma reikia džiaugtis paskutinėmis laisvės akimirkomis kol dar jų turiu.


-Aš eisiu,- tariau ir pabaigusi jogurto indelį atsistojau.


-Kur? - Nustebo Vanesa. 


-Su tavimi į vakarėlį, kur gi daugiau.


-Šaunuolė, - apsidžiaugusi ji apkabino mane. -Tai susitiksime ten.


Ji nužingsniavo tolyn, o aš visai be nuotaikos nuėjau prie savo mašinos. Žinoma Karolina bandė mane atkalbėti nuo šio vakarėlio, bet aš jos nesiklausiau. Jai nereikės tekėti už žmogaus kurio ji nepažįsta, o aš žinau kas ten per šeima ir mano gyvenimas tikrai taps pragaru. 


Parvažiavusi namo persirengiau auksinę blizgančia suknele ir pasipuošusi išlėkiau į tą vakarėlį. Žinoma be pakvietimų į tokius vakarėlius nepateksi, bet pakvietimo man ir nereikėjo. Vos tik priėjau mane džiugiai pasitiko vaikinai ir maloniai įleido į didžiulį namą kuriame jau grojo tranki muzika ir žinoma jau buvo daugybe prisigėrusių paauglių. Aš pasiėmiau alaus stiklinę ir išgėrusi vieną pradėjau šokti. 


-Nuostabi suknelė, - sušnabždėjo į mano ausį ir aš iš karto atsisukau.


Priešais mane stovėjo tas pats tipas kuris buvo mano namuose. Jis žvelgė į mane savo žaliomis akimis ir nuostabiai šypsojosi tarsi bandydamas užburti kaip ir kitas merginas, bet tai manęs neveikė. Jo tamsūs plaukai užkrito ant akių ir jis nerūpestingai juos nubraukė į šoną. Šiandien jis vilkėjo juodus marškinėlius ir melsvus džinsus ir neišvydusi ginklo lengviau atsidusau.


-Persekioji mane? -Pasitraukiau toliau nuo jo, bet jis sugriebė mane už liemens. 


-Kur taip greitai bėgi? -Pasišaipė jis. -Gal pirmą apdovanosi mane bučiniu?


-O gal nori antausio į veidą?


-Kokia pikta, nepatiko gėlės?


-Taip patiko, pamerkiau į šiukšlių dėžę, o dabar paleisk mane.


Priešintis buvo beprasmiška, bet vaikinas net neketino taip lengvai paleisti manęs. Jis stipriai laikė savo glėbyje ir nenuleido nuo manęs savo akių. Stengiausi nenuleisti akių ir aš, bet man darėsi karšta ir tiesiog neišlaikiusi spaudimo nusukau galvą į šoną ir iš karto pajutau jo šiltas lūpas ant savo kaklo. Pasimuisčiau ir tuomet jis atsitraukęs šyptelėjo tačiau nepaleido iš savo glėbio.


-Patiko?


-Buvo šlykštu, - susiraukiau ir vėl pabandžiau ištrūkti. -Palik mane ramybėje.


-Negaliu, tu per daug man patinki, kad palikčiau tokį grožį.


-Man skauda, - pasiskundžiau ir tikėjausi, kad jis atlaisvins rankas tačiau klydau.


-Galiu būti ir grubesnis jai tau tokie patinka. -Jis dar stipriau suspaudė mane. 


Neketinau žemintis priešais jį todėl kenčiau skausmą sukandusi dantis. Po minutės jis išsišiepė ir dar nespėjus man susigaudyti įsisiurbė į mano lūpas. Aš lengvai jam pasidaviau, bet po akimirkos suvokiau, kad mane bučiuoja šis bjaurus gyvulys kuris net nemoka normaliai bendrauti su merginomis. Jis glamonėjo mano nugarą ir su kiekviena akimirką vis labiau mane glaudė arčiau savęs, bet aš tuomet jam įkandau į lūpą ir jis iš karto paleido mane.


-O tu arši, - nusišypsojo jis ir apsilaižė lūpas. -Man tokios patinka, dar susitiksim gražuole.


Norėjau jį pasiųsti po velnių, bet nespėjau, nes jis jau tolo nuo manęs. Aš tiesiu taikiniu pribėgau prie durų ir dar spėjau išvysti jį. Vaikinas jau buvo su kita mergina ir aistringai bučiavosi. Nežinau kas man užėjo, bet norėjau prilėkti prie jų ir abiem gerai trenkti. Tačiau nusisukau ir išlėkiau iš namo.