Ne Romeo (Sena)

18

Ryte kaip ir buvo pažadėjęs Maiklas parvežė mane namo. Visą šį rytą jis elgėsi gražiai ir aš dėl to džiaugiausi. Tačiau neužmiršau kaip jis elgėsi su manimi per lenktynes, ir jis tai vadina pasimatymu? Daugiau ant tokio kabliuko nebeužkibsiu.


Įėjusi į butą iš karto palindau po dušu ir apsirengusi patogiais drabužiais išskubėjau į mokyklą. Jau ir taip beprotiškai vėlavau, o dar kiek praleistų pamokų. Po dvidešimties minučių buvau mokykloje ir atsidususi įžengiau į geografijos kabinetą. Mokytoja rūsčiai mane nužvelgė ir išsišiepė savo veidmainiška ir žiauria šypsena.


-Panele, Džesika Miler, vėluojate, - girgždančiu balsu ištarė ji ir priėjo prie pat manęs.


-Prašau man atleisti, - nenuleisdama nuo jos akių ištariau.


Tamsiai juodi plaukai surišti į didžiulį kuodą kuris atrodė kaip paukščių lizdas. Plaukai išsipešioją ir išsidraikę į visas puses tarsi ji apskritai šį rytą nesišukavo. Jos mažos rudos akys atrodė kaip kokios plėšrūnės kuri, bet kurią akimirką sudoros savo grobį, tačiau aš nebuvau iš tų kurios nusileidžia ir paklūsta.


-Už vėlavimą baudžiama. - Ištarė ji tačiau aš net neketinau jos klausytis.


-Tai nubauskit, man nesvarbu. - Abejingai pakėliau pečius ir nuėjau prie Vanesos.


-Kontrolinio nerašysi, jau gavai vienetą. Ir dar. - ji priėjo prie lentos ir vėl žvelgė į mane savo vanagišku žvilgsniu. - Egzamino tikrai neišlaikysi.


Turėčiau sunerimti, bet dabar tai nebeturi prasmės. O kam man iš viso laikyti egzaminus jei po kelių mėnesių turėsiu susituokti ir prigimdyti tam asilui vaikų? Po kelių minučių mokytoja galiausiai nustojo spiginti į mane savo žvilgsniu ir pamoka vėl prasidėjo. Iš sąsiuvinio galo išplėšiau lapą ir pradėjau rašyti.


,,Kodėl tu buvai lenktynėse?" Pastūmiau lapelį Vanesai ir ji akimirksniu jį paėmė.


,,Buvau su savo vaikinu Lariu" Atsiuntė ji man lapelį ir aš iš karto susiraukiau.


,,Jie pavojingi".


,,O jau Maiklas ne pavojingas?"


,,Tai ir pati žinau, jis tyčia mane pasiėmė tam, kad įvarytų šoką. Jis mulkis, idiotas ir aš jo nekenčiu" paskutinius žodžius parašiau kone vos įskaitomus nes jaučiausi pikta.


Vanesa daugiau nieko nebeatrašė todėl liko laukti pamokos galo. Iš tiesų šią dieną norėjau skirti tik mokslams, tačiau paskambino tėtis ir paliepė atvažiuoti namo. Neturėdama kito pasirinkimo atvažiavau ir įėjusi į vidų iš karto išvydau Karolį kuris ką tik nuvertė vazą su gėlėmis ir dabar pilnomis ašarų akimis žvelgė į nepatenkintą namų tvarkytoja. Aš priėjau prie mažylio ir paėmiau jį ant rankų.


-Koks padauža, - pakutenau jį ir jis galiausiai pradėjo juoktis.


-Mama, - šaukė Karolis vos galėdamas atgauti kvapą. -Mama.


-Nagi sakyk sese, - paprašiau jo, o jis tik papurtė galvą.


-Džesika? -Į svetainę įėjo mama.


Šiandien ji iš tiesų atrodė ne tik geros sveikatos, bet ir nuostabiai graži. Ji vilkėjo jūros spalvos lengvą suknelę, o plaukai krito ant jos pečių didelėmis garbanomis. Ji priėjo prie manęs ir pabučiavusi mano kaktą paėmė į rankas Karolį.


-Labas, - numykiau aš ir vengdama jos žvilgsnio nusisukau. -Tėtis nori mane matyti?


-Taip jis savo kabinete, eime palydėsiu.


Norėjau atšauti, kad galiu nueiti pati, bet linktelėjau ir kaip paklusni dukra ėjau paskui ją. Žinau, kad mamai yra sunku ir ji tikrai mane myli, tačiau viską apsunkino tai, kad ji pagimdė mane būdama labai jauna. Todėl iš jos ir nesulaukiau tiek daug meilės kiek būčiau norėjusi. Bet tėtis, aš jam visada buvau tik mergiotė kuri nieko gyvenime nepasieks nes į rankas neima ginklo ir net neketina dirbti jo versle. Taip, purviname ir krauju pralietame versle kur nelegalūs dalykai buvo savaime aiškus, bet kam šiame mieste. 


-Mielasis, - mama pasibeldė ir atidarė duris. -Džesika atvažiavo.


-Užeik, - paliepė jis ir užvertė savo kompiuterį. -Šiandien vakarienė su Kolinsais.


-Šiandien? - Nustebau aš nes nesitikėjau, kad taip greitai reikės su jais susipažinti.


-Taip, todėl pasipuošk, turėsime aptarti vestuvių sąlygas.


-O jų sūnus dalyvaus?


-Ne, - trumpai atsakė jis ir priėjo prie manęs. - Jis turi kitų reikalų.


-Tuomet man nebūtina taip pat dalyvauti. Susitarkite patys, juk būsimą vyrą sugebėjot išrinkti, nemanau, kad aš būsiu reikalinga dėl smulkmenų.


Dabar nuotaikos visai nebeturėjau todėl tėčiui dar nespėjus nieko atsakyti pasišalinau ir palikau juos vienus. Jau maniau, kad mama išseks paskui mane tačiau klydau. Norėjau kuo greičiau parsirasti namo ir pasimėgauti poilsiu. Tačiau paskambino Karolina ir pakvietė susitikti kavinėje. Atvažiavusi susiradau ją ir prisėdau šalia.


-Kas nutiko? - Iš karto pasiteiravau ir atėjus padavėjai užsisakiau kavos. -Karolina?


-Tėvai nori mane išsiųsti pas dėdę į Jungtines Valstijas.


-Ką? Bet kodėl? Neketini studijuoti medicinos?


-Ne, jie nori, kad studijuočiau teisę, bet aš nenoriu.


Man iš tiesų buvo gaila jos, bet ji kaip ir aš buvome tik aukos. Tėvai su mūsų gyvenimais daro tai ką nori ir niekas tam nepasipriešins. Stengiausi paguosti Karoliną, ir kiek nors pralinksminti todėl kartu nuėjome į sporto klubą. Ten daugiau žiūrėjome į puikiai atrodančius vaikinus negu sportavome. Tačiau buvo linksma aptarinėti jų kūnų linijas ir trūkumus. Ir tuomet pradėjau galvoti apie Maiklą. Jo kūnas taip pat buvo tobulas ir kiekviena linija tokia....


-Džese, ar bent klausaisi? -Aš pasisukau į draugę kuri atrodė supykusi tikriausiai praleidau kažką svarbaus.


-Atleisk užsisvajojau, - nusijuokiau ir įvažiavau į jos kiemą. -Pasimatysime rytoj mokykloje?


-Taip, - ji išlipo iš automobilio ir atsirėmė į langą. -Beje, ačiū kad išklausei.


Aš šyptelėjau jai ir išsukau iš jos kiemo. Jai bent jau nereikės tekėti už vyro kurio ji nemyli, o va man..

Jei tik leistų tikrai studijuočiau bet ką, kad tik toliau nuo čia.

Atvažiavusi išlipau iš automobilio ir ėjau į laiptinę ir tuomet prisiminiau, kad palikau telefoną automobilyje ir kai atsigręžiau kažkoks vyras stipriai mane suspaudė savo glėbyje ir užspaudė burną. Įkvėpiau kelis kartus ir apsvaigusi suglebau nepažįstamo glėbyje.