Niko: Mafijos Romanas. (BAIGTA)

2

Mamos žodžiai vis dar skamba ausyse. Negaliu patikėti tuo, ką girdžiu.
- Norit, kad tekėčiau už Niko? - pakartoju klausimą.
- Tavo tėvas paaiškins..
- Dieve mano. Kas vyksta? Todėl taip ir nekenčiu mafijos. Jie elgiasi su moterimis kaip su nuosavybę. Visą gyvenimą bandžiau išsilaisvinti ir pažiūrėk kur esu.
Mamos lūpos sugriežtėja.
- Mia, turi suprasti kas esi, ir atsakomybes, susijusias su buvimu Kordanų šeimos moterimi. Turime savo vietą, tavo gyvenimas būtų daug lengvesnis jei tai priimtum.
- Ar bent jau galiu pasikalbėti su Papa? Ar man tik pasirodyti vestuvėse?
Negaliu nuslėpti nusivylimo. Mama atsidūsta.
- Tavo tėvas nori, kad tu ir tavo brolis šį vakarą prisijungtumėte prie jo vakarienėje. Tuomet galėsi su juo pasikalbėti.
Imu lipti laiptais. Mama pašaukia, stabteliu.
- Gal pirmiausia norėtum persirengti? Juk žinai, kaip tavo tėvas nekenčia šios pankroko aprangos.
- Tokia esu, mama. Laikas jam su tuo susitaikyti, nori jis to ar ne.
- Tavo tėvas šiuo metu nėra geros nuotaikos..
Atidžiai pažiūriu į mama. Po akimis ji užsitepusi storą pudros sluoksnį.
Šiandien tėvas jai vėl trenkė. Niekšas.. Kraujas užverda, nes suprantu, kad tėvas šiandien jau trenkė vienai Kordanų moteriai.
- Mama, tavo akis..
- Tik nenoriu matyti tavęs įskaudintos, mieloji.
- Tuomet turėjai jį sustabdyti kiekvieną kartą, kai jis man trenkdavo arba tą kartą kai sulaužė ranką.
- Mia..
- Pamiršk tai mama.

Palikdama mama fojė, užlipu laiptais sustodama prie sesers kambario. Pastebiu Keite gulinčia ant lovos, dirbančia prie eskizų.
- Kurpi pabėgimo planą?
- Mia!
Keitė nušoka nuo lovos ir pribėgdama apglėbia rankomis.
- Pasiilgau tavęs! - apkabinu ją
- Aš taipat.
- Kitą kartą nelauksiu taip ilgai.
Švelniai perbraukiu pirštais per storus Keitės plaukus.
- Užsiauginai plaukus. Man patinka.
- Papa nekentė mano trumpų plaukų. Vis teigė, kad vyrams patinka moterys ilgais plaukais. Turėjau pažadėti daugiau jų nebekirpti.
- Juk jis ne..
- Ne. Jis manęs neskriaudžia kaip tavęs.
Palengvėjus atsidūstu. Kol gyvenau namuose saugojau Keite, bet nuo tada kai išėjau, gyvenau baimėje, kad tėvas ją skriaus.
- Pakalbėkim apie ką nors kitą.
- Nori pamatyti mano naujus piešinius?
Keitė parodo savo naujausius meno kūrinius. Stebiuosi kokia ji talentinga.
- Turėtum stoti į dailės mokyklą.
- Papa niekada už ją nemokėtų. Be to, negalėčiau palikti mamos vienos. Jis jai malonesnis kai esu šalia.
Su Keite kalbamės bei juokiamės, kol atėjus mama praneša, kad esu laukiama tėvo kabinete. Sunkiai atsidūsus išeinu iš Keitės kambario, kuo lėčiau nusileisdama laiptais.

Įeinu į tamsu ir niūru kabinetą, savo blogiausių prisiminimų vieta.
- Papa.
Tėvas pažvelgia nuo darbo stalo. Jį supa apsauginis Revas ir patarėjas Vilkas. Mano brolis Dante stovi prie lango.
- Kokį velnią tu vilki? Džina! Ateik čia! - suriaumoja tėvas.
Mama atskuba į kabinetą. Iš tėvo veido matyti, kad jis per kelias sekundes gali iš nieko paleisti kumščius į darbą.
- Sakiau, kad noriu, jog ji būtų tinkamai apsirengusi. Kaip turėčiau ją išsivesti šitaip apsirengusia?
- Atleisk.. maniau norėjai, kad ji būtų su suknele, o ji ją ir vilki. Galiu..
- Užsičiaupk.
Papa pakyla nuo kėdės pasiruošęs trenkti mamai. Užstoju ją.
- Neliesk jos.
Tėvas bando pastumti mane į šalį, nesileidžiu.
- Tai buvo mano pasirinkimas rengtis taip. Jei kas turėtų būti nubaustas, tai aš.
- Jėzus. Džiaugsiuosi pagaliau tavęs atsikratęs.
Tėvas pagriebęs švarką nuo kėdės atlošo išlekia iš kabineto palikdamas mane ir Dantę sekti paskui.

Lydima tėvo apsauginių įlipu į visureigį, tėvas vis dar akmeniniu veidu.
- Kai ten nuvažiuosim, noriu, kad užčiauptum burną. Gerbsi mane ir mūsų šeimą prieš mūsų svečius.
- Svečius?
- Doną Toskano ir jo sūnu. Atėjo laikas šioje šeimoje tau būti naudingai. Ypač po to, kai aną vakarą buvai pastebėta kazino su Niko Toskano, apsirengusi kaip kekšė.
- Dirbau! Buvau pasamdyta atlikti kibernetinio saugumo testą.
- Užsičiaupk. Įsivėlei pati su jais, dabar dalyvausi tame visą savo gyvenimą.
Klausausi tėvo spoksodama pro langą, kol jis paaiškina savo gerai apgalvota planą.
- Ištekėsi už Toskanų šeimos vyro sujungdama Toskanus ir Kordanus narkotikų prekybos operacijoms. Plius gausime jo sūnėno kazino, kuris puikiai tinka pinigų plovimui.
- Sūnėno vardas Niko. Jei prašai manęs tekėti už jo, geriau pradėk vadinti jį vardu.
Tėvas atsisuka pratrūkdamas žiauriu juoku.
- Niko? Manai tekėsi už to pavainikio? Tekėsi ne už Niko. Tai Dono Santo sūnus. Niko pusbrolis, Tonis.
- Tonis? Tonis Krakeris?
- Jis nori šį vakarą pamatyti tave. Geriau būk jam maloni.
Jaučiuosi taip lyg man būtų smogta į pilvą.
- Tai štai ką galvoji apie mane? Mokiausi koledže, sukūriau sėkmingą verslą ir viskas ką matai manyje yra tik prekė?
- Esi moteris. Tavo vienintelė vertybė man yra politinė.
- Netekėsiu už Tonio. Žinojai, kad laikraščiai jį vadina Mėsininku?
- Ištekėsi už to už ko liepsiu.
Imu visą drebėti. Esu tokia įsiutusi, kad nežinau ar verkti ar rėkti.
- Turiu gyvenimą. Mano darbas. Mano namai. Mano..
- Esi niekas, tik kūnas, kurį noriu parduoti daugiausiai pasiūliusiam. Kada tai suprasi? Būsi gera žmona. Priversi savo vyrą atrodyti gerai. Užčiaupsi burną.
Pažiūriu į Dantę. Šis pasimuisto nepakeldamas akių į tėvą.
- Kaip gali leisti tam, Dante? Kodėl nieko nedarai?
- Padariau. Vietoj tavęs turėjo būti Keitė.
- Keitė?! Ji per jauna!
- Pakankamai suaugusi ten kur reikia. - atsako tėvas.
- Kaip drįsti?! Keitė nekalta. Ji to nenusipelnė.
- Štai kodėl tai turi būti tu. Jei kas nors gali tai ištverti, tai tu. - ištaria Dante.
Tyliai niršdama sugniaužiu kumščius.
Ką dabar man daryti?