Niko: Mafijos Romanas. (BAIGTA)

10

Niko sutrikęs sumirksi.
- Nori, jog vesčiau tave? - paklausia.
Negaliu nesijausti šiek tiek susigėdusi.
- Tai tik mintis, gerai? Tai padėtų surasti aljansą. Mūsų šeimos nieko negalėtų padaryti. Manau, tai tvirtas sprendimas.
Niko nieko neatsako. Kuo ilgiau tyli, tuo labiau jaudinuosi.
- Prašau, pasakyk ką nors.. bet ką. - ištariu.
Jausmas lyg būčiau pasakius viską, ką galėjau pasakyti. Dalis manęs nori  pasakyti Niko, koks žiaurus buvo tas vakaras mano tėvo kabinete. Kita dalis to nenori. Nenoriu, jog priimtų tai iš gailesčio. Arba keršto troškimo.
- Žinai ką? Tiesiog pamiršk tai. - greitai priduriu.
- Ne, gražuole. Aš klausausi.
- Nesakau, jog tai stebuklingai viską išspręs. Bet noriu bent pabandyti, jei ir tu to nori.
Ištiesiu per stalą ranką paimdama jį  už rankos. Niko sustingsta. Tada po ilgos akimirkos pasuka delna į viršų supindamas mūsų pirštus. Pajaučiu mažą vilties spindulėlį. Gal jis iš tikrųjų tai svarsto?
Nepastebimai mano veidas atsidūria vos keli centimetrai nuo jo. Niko vis dar sutrikęs. Aiškiai svarsto savo galimybes. Mažas priminimas gal padėtų jį įtikinti. Aistringu bučiniu panaikinu tarpą tarp mūsų. Niko staigiai įkvepia. Vieną, siaubingą akimirką pamanau, jog atsitrauks. Vietoj to pirštais įsivelia man į plaukus dar labiau prisitraukdamas prie savęs. Su palengvėjimu atsidūstu. Taip velniškai pasiilgau šios burnos.
Niko delnais suiima mano veidą pagilindamas bučinį. Pasiduodu.
- Gražuole.. - sušnabžda.
Jis ima trauktis. Švelniai suemu už sprando prisitraukdama atgal. Šį kartą pasiduoda Niko. Sudedu į bučinį viską, kiekvieną kruopele aistros kurią turiu šiam vyrui. Tikiuosi to pakaks.
Pagaliau atsitraukiam vienas nuo kito. Niko pažiūri į mane giliu, ieškančiu žvilgsniu. Išraiška vis dar mažai ką išduoda. Skrandis susitraukia. Nėra jokių šansų, jog tekėsiu už Tonio neturėdama šalia Niko. Kitaip nebus kito pasirinkimo kaip tik išvykti. Jei Niko atsisakys, su Keite turėsime bėgti.
Pagaliau, Niko atsikrenkščia.
- Atleisk, Mia.
Širdis nugrimzta. Jaučiu kaip pasaulis ima lėtai suktis. Nieko nedarau, leisdama tylai kalbėti.. kol ji tampa nebepakeliama. Negaliu patikėti, jog Niko atsisako. Turi būti priežastis.
- Žiūrėk, Niko. Žinau, kad nėra taip, kad mes esame įsimylėję ar panašiai, ar jog maniau, kad tai bus tikra. Tiesiog pagalvojau, jog gal galėtume tai padaryti. Jei pabandytume. Man dar nėra tekę prašyti ko nors pagalbos. Pamaniau, gal būsi pirmas žmogus, kurio paprašysiu, bet pasirodo tavo pažadai nieko nebereiškia..
Niko veidas apsiniaukia.
- Mia..
Jis ištaria mano vardą nepakeliamai švelniai, akys kupinos skausmo.
- Nėra taip, jog nenorėčiau tavęs vesti, gražuole. Tiesiog turiu priežastį, kodėl negaliu. - tyliai priduria.
Niko nutyla, tarsi nežinodamas, ar turėtų tęsti. Štai. Priežastis, kodėl taip dvejoja.
- Kas, Niko? Gali man pasakyti.
Jis nuleidžia galvą, tarsi jam būtų gėda.
- Jau esu susižadėjęs. - prisipažįsta.
Sustingstu, sumirksėdama kelis kartus.
- O.. aš.. hm... aš to nesitikėjau. - pasimetu.
Kokia aš idiotė.
- Kai buvau vaikas, mano tėvas pažadėjo mane Italijos mafijos šeimos dukrai. Niekada net nebuvau jos matęs. Bet techniškai sužadėtuvės vis dar galioja. - paaiškina Niko.
- Niko, labai atsiprašau. Niekada to net nesvarsčiau. - imu teisintis.
Jis liūdnai gūžteli pečiais.
- Toks tas mafijos gyvenimas. Tik viena meilės neturinti santuoka po kitos.
Širdis plyšta dėl jo. Ir dėl savęs. Bet bent jau turiu priežastį, užuot tik manius, jog jam nepakankamai rūpiu. Nepaisant jaučiamos nuoskaudos, prisiverčiu užsidėti drąsų fasadą.
- Ką sau galvojau? Tai buvo siaubinga idėja.
Beviltiškai nusijuokiu.
- Spėju, tuomet tai atsisveikinimas. - priduriu.
Nejaukiai pakylu nuo stalo. Niko vis dar žiūri į mane visiškai pasimetęs. Nuskubu link išėjimo.
- Mia! Palauk! - išgirstu jį už savęs.
Širdis plyšta su kiekvienu žingsniu, klausydamasi, kaip jis šaukia mane vardu. Bet nebėra prasmės. Nebeketinu savęs žeminti. Akyse geliant ašaroms išeinu iš kavinės. Tiek jau daug to mano didelio plano.

Įsėdu į taksi. Jau ketinu nurodyti namų adresą, bet tada suvokiu, jog turiu perjungti pavaras. Išgelbėsiu Keite. Dabar. Nurodau taksi vairuotojui savo tėvų namų adresą ir paprašau jo sustoti nuošaliau, gatvėje.