Išlikusioji

VI skyrius

- Kelkis!- sušuko mama.
Atsisėdau lovoi. Buvau užsimerkus. Noriu miego. Kaip zombis atsikėliau ir nuėjau į vonią. Išsivaliau dantis. Mano dėmesį atkreipė skalbimo mašina, kurioje mačiau turbūt visus savo drabužius.
- Mam, ar visi mano drabužiai skalbykloje?- paklausiau.
Mama neatsakė.

Įėjau į kambarį. Išplėčiau akis. Ant lovos gulėjo rausva suknelė.
- Mam! Aš jos nesivilksiu!
- Vilksies, nes visi tavo rūbai skalbiami.
Pavarčiau akis. Nemėgstu rengtis atvirai.
Spintoi suradau pilką švarkelį, kojines virš kelių ir sportukus.

Patenkinta žiūrėjau į derinuką. Plaukus surišau į uodegą rožiniu kaspinu. Pirmą kart gyvenime pasidažiau ir išėjau į lauką.
Įsėdau į mašiną.
- Gražiai atrodai,- pagyrė tėtis.
- Ačiū,- padėkojau.

***

- Sveika,- pasisveikino Erlin ir mane apkabino,- gražiai atrodai.
- Dėkui.
Dairiausi Klaino. Niekur jo nemačiau.
Kažkas apkabino mane išnugaros. Nustebau. Niekas manes nėra taip apkabinęs. Apsisukau tiesiai į Klainą. Susigėdau.
- Sveikas,- šyptelėjau.
Jis ranka perbraukė mano veidą.
- Gražiai atrodai.
- Ačiū,- sumurmėjau.
Pasidarė gėda. Visi klasiokai žiūrėjo į mus. Jutau žvilgsnius lyg peilius įsmeigtus į nugarą.
- Kaip ranka?- paklaisiau.
- Jau geriau,- nusišypsojo,- gal norėtum šiandien užeit pas mane?

O dieve! NEGALIU PATIKĖT!!! Manęs dar nei vienas vaikinas nebuvo kvietes užeit į namus! Taigi čia pasimatymas!!! Norėjau pradėt klykti.

- Čia... čia pasimatymas?- paklaisiau sutrikus.
- Vadink kaip nori.
Negaliu patikėt!!! Širdis nusirito į kulnus, išdraskė vidurius, staiga pakilo viršun, gerklėje susidarė gumulas, stabdandis širdį išlėkti pro burną. Baisiai suskaudo pilvą. Turbūt pilve siautėjo uraganas.

Nuskambėjo skambutis. Per istoriją sėdžiu su Amber.
- Kagi, rodos vakar sugebėjai įsilaužt į mano namus ir pavogt mano derinukų žurnalą su keliais rūbais,- nusijuokė ji,- juk tau į galvą niekada nešauna gražiai rengtis.
Ignoravau ją.
- Negi tu manai kad nuviliosi Klainą?- šį kart ji jau urzgė,- nė nemanyk! Manai, kad apsirengiai gražius rūbus ir gali visus bernus susigriebt?!
- Ne aš taip nemanau!- nebetvėriau
- Jei tu nuviliosi mano Klainą, tai galėsi atsisveikint ir su taip bjauriais plaukais!- ji kone šaukė. Visi nutilę žiūrėjo į mus.
- Ne aš kalta, kad tavęs jis nepakvietė. Gal tu jam mepatinki iš elgesio,- bandžiau kalbėti tyliau.

Pajutau, kaip aštrūs, priklijuoti Amber nagai kliudė mano veidą. Pajutau baisų skausmą. Turbūt įbrėžė.
Pažvelgiau į jos veidą. Jis buvo pilnas neapykantos. Prie manęs pripuolė Klainas. Atitraukiau ranką. Ant jos buvo šiek tiek kraujo. Staiga Amber trenkė į kitą žandą. Netekau samonės. Tik tamsa.

***

Atsibudau namuose. Paliečiau skruostą. Žandą nutvilkė skausmas. Atsikėliau ir nuėjau į vonią. Tik tada supratau kad esu ne pas save.
- Atsibudai?
Atsigrežiau. Klainas stovėjo tarpdurį.
Žvilgtelėjau į veidrodį. Trys ilgi brūkšniai matėsi ant mano veido.
- Kaip aš atsidūriau pas tave?
- Tave užpuolė Amber, tu buvai be samonės. Mane išleido iš pamokų, kad padėčiau tau gryžt namo.
- Bet tu neturi mašinos... beto buvau be samonės,- nusistebėjau.
- O kas sakė, kad su mašina?- nusišypsojo.
- O tai kaip?
- Ateis laikas sužinosi.

Jis ir vėl buvo taip arti. Jo veidas artėjo. Norėjau to. Norėjau. Palaukiau, kol jo veidas atsirado arčiau. Akimirką suabėjojau. Bet buvo per vėlu.

Jis pats mane pabučiavo. Tą akimirką jaučiaus lyg raketa. Turbūt būčiau pašokus ir nuskridus į kosmosą.

Apkabinau jo kaklą. Jis prisiglaudė mane per liemenį. Pirštus įvėliau į jo plaukus. Pagaliau. Atsitraukiau.
- Tai kas dabar?- nusišypsojusi paklausiau.
- O kas daugiau gali būti?- jis vėl įsisiurbė man į lūpas.

Tai buvo nuostabiausia akimirka mano gyvenime.

***
:) jau įkėliau 6 dalį!!! Ačių visiems, kad skaitot :**** myliu jus! Tiesa, norėčiau nuomonių ir vote 🌟🌟🌟:) ♡♡♡ myliu jus, saules :)

P.s pasikeičiau vardą į
SofierDipsier :)))