XI

177 17 3
                                    

Nusprendėm per daug nesusitikinėti. Ir neišsiskirti. Kaip visą savaitę po pašventinimo einu į mokyklą ir nekyla jokio pavojaus. Klainas sugebėjo įsitrinti į elitų grupelę, mes su Erlin vis dar kenčiame Amber patyčias.

Reikėjo labai ilgai įkalbinėti Klainą, kad leistų papasakoti Erlin apie mano galias. Iš pradžių ji nepatikėjo, bet kai parodžiau ką sugebu, vos nepaspringo savo seilėmis.

Tiesa, po pamokų mes su Klainu einame pas jį į namus ir aš pas jį mokaus. Gana neblogai einasi. Beje, tėvai žino apie mūsų santykius ir netgi pritaria. Šiandien ir sekmadienį leido nakvoti pas jį!

Iš apmastymų mane prikėlė švelnus bučinys į kaktą.
- Neapsimesk, kad miegi,- nusijuokė.
- Ar neturėčiau gauti daugiau privatumo net iš savo vaikino? Juk turiu pilną teisę apsimest, kad miegu.

- Turi teisę, bet paaiškink tai mano mamai kai ji ateis mus kviesti pusryčių.
Griebiau Klainui už pilvo ir pakutenau jį. Šis sukrizeno kaip maža mergaitė ir išsirideno iš lovos.

- Negali naudotis tuom, kad aš bijau kutų,- sukrizeno.
Iššokau iš lovos ir įsispyriau į šlepetes.
- Šiandien vėl mokysimės?- paklausiau
- Taip, beto, ryt į mūsų klasę ateina naujokas. Ir neatspėsi kas jis.
- Kas jis?- sunerimau.
- Stenlis.

- Bet... Bet jam tikrai daugiau negu šešiolika... Jam minimum kokie 20 metų!
- Klysti. Kai dar ugniniai nebuvo užvaldę mūsų žemės, aš ėjau į pirmą klasę ir Stenlis buvo mano klasiokas.

Nurijau seiles.
- O jei jis mane pažins? Juk takart jis mane užpuolė.
- Bijau, kad jį siunčia į mūsų mokyklą, nes turbūt žino, jog išlikusioji mokosi ten.

Susiėmiau už galvos.
- Jis mane pažins... Po velnių... Jaučiu, kad per istoriją su juo sedėsiu vienam suole, nes tai paskutinė laisva vieta!- ėmiau vaikščioti kaip pasiutusi.- man reikia keisti klasę... Mokyklą... Gyvenamą vietą...

- Hey hey... Raminkis, moterie. Suprask, jis per daug bukas, kad tave pažintu. Jei ir pažins, nemanau ar supras, kad tu išlikusioji.

Atsidusau. Na, gal tai labai ir nepavojinga, bet turėsiu dar labiau susiimt.
- Einu į vonią,- surmėjau.
Nutipenau į mažą kambarėlį, kuris atsidavė odekalonu.

Prieš prausiantis veidą aš susisegu priekines sruogas, kad nesušlaptu. Pakėlus vieną aiktelėjau. Prie plaukų augimo linijos mano plaukai buvo sidabriniai.

- Klainai!
- Kas yra,- lyg niekur nieko priėjo.
Bakstelėjau pirštu į sruogą. Šis tik gūžtelėjo pečiais.
- Gryniausiems valdytojams po pašventinimo kartais plaukų sruogos nusidažo ežerėlio spalva. Tavo atveju - sidabru.

- Ahh... Negi nemanai, kad tai Stenliui gali padėt išsiaiškint kas aš tokia?!

Staiga Klaino mimika surimtėjo.
- O tu neturi špakliaus tam paslėpti?
- Jei plaukų dažus vadini špaklium - ne!

- O tavo mama neturi jų?
- Dėja, mano mama rudaplaukė.

- Nieko tokio... Paaiškinsim kad nusidažei ir vsio

- Tikėkimes...
Man ramybės nedavė ne vien sruoga. Kai Stenlis mane buvo prirėmęs prie sienos, jis tikrai turėjo laiko įsidėmėti mano veido bruožus.

                              ∆∆∆

Stovėjom su Erlin mokykloje lakdamos pirmos pamokos - biologijos.
- Tai kaip auprasti tau gręsia pavojus?- klausinėjo Erlina.- Tipo tas naujas mokinys pasiūstas tavęs ieškoti? Kažkokios nesamonės...

- Ir aš taip sakyčiau, jei nebūčiau patyrusi visko tiek daug.
- Ahh... Merline,- kreipėsi į mame pravarde.- Tu labai pasikeitei po to įšventinimo... Nors su tavim ir taip visad nuobodu.

Ji nusižvengė. Aš tik pavarčiau akis ir žiūrėjau į koridorių. Kol kas Stenlis nepasirodė. Gal Klainas suklydo?

- Hey, varle,- kruptelėjau. Į mane kreipėsi Amber.- Man patinka tavo nauja sruoga. Kuriame salone dažeis? Ai, pala. Juk tau net salono nereikia. Gi tavo penale pilna flamasterių.

Ji nusižvengė kaip arklys ir atsisuko į savo mergšes.

Vėl mano žvilgsnis nukrypo į koridorių. Pagaliau išvydau jį.

Stenlis.

Iškart jį pažinau. Tie patys netvarkingi rudi plaukai, išraiškingas smakras ir gilus, mėlynas žvilgsnis.Jis vilkėjo juodus džinsus, raudoną maikę ir odinę striukę. Tačiau net drabužiai negalėjo paslėpti jo raumenų.

Ahh, jis taip primena Ernį.
Prikandau lūpą. Ėmiau jį nužiūrinėti.
Stabdyk arklius, brangioji! Įspėjo mane vidinis balsiukas.

Susigėdusi nuleidau akis. Aš gi turiu vaikiną. Ir jis tikrai neprastesnis už Stenlį.
- Čia jis?- kumštelėjo į pašonę Erlin.

Linktelėjau.
- Tu tikrai įsitikinus?-prikando lūpą.- Ahh... Nenorėčiau, kad jis būtu mano priešas.

- Kodėl?

- Būtų labai sunku su tokiu kovoti. Veikiau jau įsimylėčiau jį. Užjaučiu tave, Merline. Hey, jis žiūri į tave.

Pakėliau akis. Vaikino akys buvo labai aistringos o šypsena pašaipi. Vėl greitai nusukau žvilgsnį. Dėkui Dievui, nuskambėjo skambutis. Greit stvėriau kuprinę ir nuskubėjau į klasę.

- Sveiki mokiniai,- pasisveikino bio mokytojas.- Šiandiem dirbsim po keturis grupelėje, prašau susiskirstyti.

Visi ėmė šurmuliuoti. Aš patekau į Erlin ir tokios moksliukės Kelės būrelį.
- Mums reikia dar vieno žmogaus,- iškėlusi ranką šūkaliavo Erlin.

- Gal priimkit Stenlį,- pasiūlė mokytojas.

Nurijau dar vieną gumulą. Negaliu jo priimti. Jis mane pažins.
Bet megaliu išsiduoti.

-Žinoma,- linktelėjau.

Vaikinas atsisėdo kaip tik prie manęs.
Erlin drąsinamai nusišypsojo. Aš atsakiau tuo pačiu.

- Graži sruogelė,- pagyrė Stenlis.
Kruptelėjau. Jis pastebėjo...

- A... Ačiū,- šyptelėjau.
Jis palinko arčiau manęs. Pamėginau atsitraukti, bet jis vis ir toliau linko.

- Stenlis,- ištiesė ranką.

Tą akimirką pasvarsčiau, ar man sakyt tikrą vardą?
- Merlin,- pakračiau jo ranką.

- Kaip Merlinas?- nusijuokė.

Aš tik papurčiau galvą ir įnikau į sasiuvinį. Visą likusią pamoką prasedėjom nieko nepratardami.

Pagaliau nuskambėjo skambutis.
- Reikės pabaigti darbą, nes jo niekaip nespėsim,- tariau ir žvilgtelėjau į Erlin.
Ši papurtė galvą.
- Šiandien man pianino pamoka. Niekaip negaliu.

- O aš turiu pasirūpinti jaunėliu broliuku,- pareiškė Kelė.

- Aš galiu tau padėti,- nusišypsojo Stenlis.
Linktelėjau ir jau žadėjau sprukti iš klasės, kai vaikinas mane sugavo už riešo.
- Šiandien po pamokų bibliotekoje.

Linktelėjau.
- Gerai, bet neveluok,- paliepiau.

Vaikinas nusišypsojo ir prisitraukė mane arčiau.
- Patikėk, man irgi nepatinka, kai kiti veluoja.

Pagaliau ištraukiau ranką ir nubėgau į kitą pamoką.

Tikiuos Stenlis manęs nepažino.

Sveiki :)) tai kaip ir žadėjau, ėmiau kelti dažniau :DDD o daa... Še jums dar vienas skyrius, o jūs man vote ir koment numeskit :****** myliu jumis, sauleles :****

IšlikusiojiWhere stories live. Discover now