II skyrius

326 27 1
                                    

Įėjome į kabinetą. Mokytoja kaip visada sedėjo prie stalo. Ji aukšta ir liesa, rudų plaukų. Šiaip, jei ji būtu jaunesnė, galėtu eiti į modelius, kur eina tokios kaip Amber.

Atsisėdau į suolą ir pasiruošiau pamokai. Suolas dvivietis, bet sedėjau viena. Kai metų pradžioje reikėjo rinktis vietą kur sėst, su manim atsisėdo Erlina, bet mes plepėjom, tai mus persodino. Taip ir likau viena.

Nuskambėjo skambutis į pamoką. Mokytoja atsistojo ir nervingai žvilgtelėjo į duris. Papurčiusi galvą ji tarė:
- Labas rytas, mokiniai. Šiandien į mūsų...
Su lyg tais žodžiais į klasę įgriuvo kažkoks vaikėzas. Jis atsistojo prie mokytojos ir žvilgtelėjo į klasę.
Vaikinas buvo aukštas, bet daugiau nieko nemačiau išskyrus jo lūpas, nes visą likusį jo veidą uždengė džemperio kapišonas.
- Taigi,- tarė mokytoja- čia mūsų klasės naujokas Klainas Letkinsas. Prašau su juo elgtis maloniai, o dabar, Klainai, eik atsisėsk prie Merlindos.

Pala... Ji tikrai pasakė mano vardą?

Tokius vaikinus ji visada sodina prie kokių Amber ar prie tų "modelių" o ne prie moksliukių.

Jis klestelėjo prie manęs. Aš nudelbiau akis. Tokiais momentais aš susigėstu.
- Labas,- tarė jis.
Man tas balsas pasirodė girdėtas.
Ar tik čia ne tas vaikinas į kurį aš...
- Tai ką, Merlinda, mėgsti trankytis į žmones?- žaismkngai paklausė Klainas.
- Labas. Ne. Ir klasėje negalima būt su kapišonais.
- Ok.
Jis nusiėmė kapišoną ir aš pirmą kart pamačiau jo šviesius, smėlio atspalvio plaukus. Jis buvo melsvom akim ir žaisminga šypsena. Pats buvo išblyškęs, bet per aptemtą džemperį matės jo rankų bicepsai.

Merginos dėl tokių eina iš proto.

PO GALAIS! MERLINDA TAYERS!!! LIAUKIS Į JĮ SPOKSOT IR SUKIS Į LENTĄ!!!

Paklausiàu savo vidinio balso ir nusisukau į lentą.

Jutau, kaip jis į mane žiūri. Mano akys ir sukos link jo.
- Na, tu ir graži.

...vos nepradėjau klykt...

Jis mane pavadino gražia???

Kostelėjau lyg dėkodama ir apsimečiau rami, nors viduje klykiau kaip pasiutus!!!

Vėl mėginu sutelkti dėmesį į vadovėlį.
- Žinai...
- Netrukdyk man, Ok? Man visiškai neįdomu ką tu man sakysi, nes dabar man reikia mokytis,- šiurkčiai atstūmiau jį.

Nukreipiau dėmesį į vadovėlį ir stengiaus apie jį negalvoti.

Jis keistas... tik tiek...

Po pamokos prie manęs priėjo Erlin.
- O dieve, koks jis fainas... kaip tau nuskilo kad su juo sėdi,- patenkinta čiauškėjo ji.
- Baik tik. Jis tik dar vienas mergišius mūsų klasėjė,- suburbėjau.
- Iš ko sprendi?
- Jis mane pavadino gražia. Per pamoką.
- Ai nu jo... bet visvien mane su juo supažindinsi. Žie užeinam į tuoletą, ok?
- Nu einam...

Erlina nuėjo į tuoletą, o aš žvilgtelėjau į veidrodį.
Mano plaukai šviesūs ir sausi, supinti į kaselę. Akys didelės ir mėlynos. Oda blyški ir strazdanota. Nesu aukšta, bet liekna. Nemanau kad aš graži. Iš kur jis tai ištraukė? Na gal ir nesu baidyklė, bet ir ne gražuolė.
Spoksojau į save, ir kuo toliau tuo daugiau pastebėdavau trūkumų ir privalumų.

- Eisim valgyt per 4 pertrauką?- sušuko Erlin ir privertė nukreipti dėmesį kitur.
- Jo... žinoma,- tariau ir šyptelėjus savo atvaizdui išėjau iš tuoleto, ir patraukiau prie kito kabineto.

IšlikusiojiHikayelerin yaşadığı yer. Şimdi keşfedin