Išlikusioji

VII skyrius

Pagaliau atėjo savaitgalis... Gal užgis žaizdos ant veido.

Nuėjau prie veidrodžio. Matės tik keli randeliai. Staiga man į galvą atėjo...

Šiandien einu su Klainu pasivaikščiot.

PO GALAIS!!! KĄ RENGTIS???

Išsitraukiau džinsus, maikę su My Little Pony ir kedus iš Vans. Tikiuosi jis nevers nusimauti striukės.

Viską apsirengusi laukiau Klaino skambučio.

~KLAINO POV.~

Pagaliau mano visos mintys buvo sudėtos į Merlin. Turbūt ji vienintelė mergina, kurią taip mylėjau. Vos ją išvydau, tiksliau kai ji į mane atsitrenkė, norėjau jos niekada nepaleisti.

Suskambo telefonas. Nežinomas numeris.
- Klausau?
- Ar turi ją?- sušnypštė kažkas telefone.
- Archainai?- paklausiau išsigandęs.

Supratau apie ką jis kalba.
Merlinda.

- Ar turi ją!- pakartojo.
- Tu jos negausi!- sušukau.

- Pagalvok, kas kabo ant vienos merginos givybės. Aš nužudysiu tavo tėvą, seserį ir tavo merginą. Oi. Tavo buvusią merginą Rouz,- jis nusijuokė,- o jei veluosi, tai įtrauksiu ir Merlin tėvus.

Nuryjau gumulą susidariusį gerklėje.

- Net jei ir gausi ją, tu gyvų nepaliksi.
Mano balsas sudrebėjo.
Archainas suurzgė.

- Turi apsispresti. Arba nukentės daugiau žmonių,- pagrasinęs numetė ragelį.
Užsiėmiau už galvos.

Grįžo seni prisiminimai.

_____________

Apsilaižiau lūpas. Pajutau kraujo skonį. Gavau dar vieną smūgį į smakrą.
Nusijuokiau.
- Nelabai sąžininga. Jūs tryse, aš vienąs ir negaliu gintis.

Archainas nusišypsojo savo balta, spindinčia šypsena.
- Kol nesutiksi jos atvesti, nesibaigs tavo kankinimai.
Jis apėjo aplink mane ir palietė petį.

Pradėjau rėkti. Skausmas buvo baisus.
Jausmas lyg petys plyšta.

- Gerai gerai!!!- nebegalėjau kentėt. Tai tęsėsi jau geras tris dienas.
Pajutau kaip atsilaisvino virvės. Nukritau ant žemės. Kažkas trenkė į pilvą. Išspjoviau kraują ant grindų.

Pakėlęs galvą pažvelgiau į prirakintus, be samonės gulinčius tėvus, sesę ir Rouz. Mano Rouz. Raudoni plaukai, strazdanos, mėlynos akys. Prišliaužiau prie jos. Ji buvo atgavusi samonę.
- Klainai,- silpnu balseliu tarė ji,- kur mes?

Vietoi atsakymo pabučiavau ją.
- Myliu tave.
- Ir aš,- sušnibždėjo.

Pajutau, kaip mane pakelia nuo grindų.
- Paleisim ir tavo mamą, kad neatrodytu įtartinai,- šypsojosi Archainas.

Mamą atrišo ir trenkė per veidą, kad ji atsibustu.
- Nelysk prie jos!!!
Pradėjau muistytis. Išsilaisvinau iš glėbių ir pribėgau prie jos.

Griebiau už rankos ir pradėjome bėgti. Pavymui išgirdau Archaino balsą.
- Nepamiršk sutarties.

_____________

Greit čiupau telefoną ir parašiau Merlin.
Reikia jai viską pasakyti.

~ MERLINDOS POV.~

Gavau žinutę nuo Klaino.

Niekur neisim. Ateik pas mane. Turiu tau kai ką papasakot. Skubiai.

Susijaudinusi ėmiau rengtis. Užsimečiau striukę ir išėjau pro duris. Greitu žingsniu žingsniavau jo namų link.

Šita dalis labai sunkiai rašės ;( todėl trumpesnė nei įprastai.
Labai norėčiau nuomonių ir vote :*** :) ☆☆♡♡ ačiū, mylimukai, kad skaitot. jei išvis skaitot :(