Rožytė

Trečias žiedlapis

Jos glėbis buvo pilnas knygų, kurioms rausvaplaukė ruošėsi skirti visą savo dėmesį, nes jai atrodydavo, kad tik knygų veikėjai supranta pasaulį, taip pat, kaip ir mergina. Ji nesitikėjo dabar atsirenkti į nepažįstamą vaikiną, kuris jai padėtų pakelti tuziną knygų, nors tą padaryti sugebėtų ir pati, bei pakviestų į pasimatymą. Rausvaplaukės naivumą jau seniai buvo pakeitęs sarkazmas ir frazės, kurias pastaruoju metu dažniausiai girdėdavo paviršutiniškas vaikinas, vis prieinantis prie merginos, bet nespėjantis prasižioti. Šiandien prie namo pastato stovėjo tik tas vienintelis įkyruolis, kuris be savo gaujos, atrodo pasimetęs, bet tai jam nesutrukdė vėl prieiti prie rausvaplaukės ir vėl nespėti ištarti nė žodelio. Mergina sustojo, žvelgdama tiesiai į vaikino akis, kuriose matė savo atspindį bei tuo pačiu, ramiu balsu, tarstelėjo:
'Prieš tau pasisiūlant man padėti, iškart sakau ne, nes pati sugebu panešti glėbį knygų, kitaip nebūčiau tiek jų pasiėmusi. Tuo tarpu, gali prieiti prie tos merginos, kuri vos paneša savo maišą rankose ir stebi tave, ruošdamasi vaidybai'