Rožytė

Penkioliktas žiedlapis

Rausvaplaukės kelnių kišenėje gulėjo iš vaikino gautas lapelis su klausimu, kuris nepaliko merginos ramybėje visą naktį, todėl šiandien jos tamsūs ratilai po akimis buvo paslėpti retai naudojamo makiažo sluoksniu. Nepaisant didelio bei neturinčio pabaigos minčių labirinto merginos galvoje, ji dar turėjo svarbų susitikimą po valandos, kurią praleisti norėjo gryname ore, apgalvojant tiek pastaruosius vaikino veiksmus bei apmąstant blogiausius scenarijus, galinčius nutikti susitikime. Pastarasis, galutinai nuspręs rausvaplaukės ir jos parašytos knygos ateitį. Arba jinai bus nustumta į šoną arba pradėta spausdinti, kas būtų tikras merginos svajonės išsipildymas. Tai būtų įrodymas, kad neveltui rausvaplaukė kuriam laikui atsiribojo nuo pašalinių, vaikščiojo į bibliotekas bei gadino ir taip ne pačią puikiausią regą. Mergina ilgesingai pažvelgė į kavinę, kurioje buvo vakar, tačiau jos tėvai pernelyg priekaištauja dėl pinigų išleidžiamų kofeinui arba arbatai, nors pinigų rausvaplaukės šeimai tikrai netrūksta, tačiau tėvai nenori išlepinti savo vaikų. Parduotuvių vitrinose mergina stebėjo savo atvaizdą, kai netrukus išvydo ir paskui ją einantį tamsiaplaukį, besikuistantį kišenėje. Rausvaplaukė sulėtino žingsnį, giliai viduje susidomėjus, kaipgi šį kartą vaikinas perduos jai savo lapelį. Pastarasis įkišo popieriaus skiautę merginai į švarkelio kišenę ir apsisukęs, nuėjo, žinodamas, kad rausvaplaukė jį matė. Mergina ištraukė lapelį, rasdama jame vėl klausimą.
'Gal geriau tiktų klausti nuo ko tu slepiesi?'