Rožytė

Vienuoliktas žiedlapis

Rausvaplaukės žvilgsnis buvo nukreiptas į baltą popiergalį, kuriame buvo surašyti produktai, turintys atsirasti merginos šeimynos šaldytuve. Pastaroji iš lėto stūmė vėžimėlį, kuriame kol kas ilsėjosi tik jos ne mokyklinė kuprinė, kuri vis primindavo, kad vasarą yra tik prasidėjus ir iki teorijomis bei sąvokimis apkrautų pečių, liko dar virš dviejų mėnesių. Nepaisant to, kad mokykla kol kas palikta užnugaryje, nesėkmės vis tiek aplanko, rausvaplaukei įvažiavus į iš arbatos pakuočių sukrauto kalno. Į vėžimėlį įkrito rankose laikytas lapelis, vos mergina puolė atsiprašinėti šalia dirbančio salės darbuotojo bei pritūpė šalia jo, atsiraitodama švarkelio rankoves bei besiruošdama padėti. Nepaisydama aiškaus nepasitenkinimo šalia tupinčio vyro veide, rausvaplaukė susikaupus dėliojo arbatos pakuotes, kol staiga darbuotojas padėkojo už pagalbą ir leido merginai eiti. Vos jai atsistojus ir  menkai pasiražius bei pažvelgus į savo vėžimėlį, kuriame, kaip bebūtų keista, buvo sukrauti visi produktai, esantys sąraše. Rausvaplaukė apsidairė, išvydama tamsiaplaukį, kuris greit nusišypsojo ir pabėgo, nespėjus merginai padėkoti. Arba aprėkti.