"My Life Is Better Now" (L.T.) LTU BAIGTA

*112*

Angela pov.

Įėjau vidun ir paskui save uždariau duris, o tada nusiaviau batus, kad mergina ant manęs nerėktų. Patraukiu svetainės link, kur ir palikau savo pakrovėją, o tada mano akys netikėjo tuo, ką matė. Man gal vaidenasi? Kayla ir Ashton? Jie gal pablūdo? O dar Kayla ant manęs rėkė, kad tarp jų nieko nėra, bet man atrodo, kad yra dar ir kaip. Gi šiaip sau jie nekeltų visų čia šitų bučiavimosi garsų bei nebūtų jis jos užgulęs.

- Man atrodo ne laiku atėjau... – sumurmėjau.

Rudaplaukė nustūmė nuo savęs vaikiną ir pasitvarkė savo maikutę, kuri jau buvo pakilusi. Ashton ir jos kvėpavimai buvo sutrikę. Aišku buvo, kai jie čia laižėsi. Mintyse pavarčiau akis.

- O jetau, Angela, mes negirdėjom tavęs kažkaip. – leptelėjo ji, kai jos akys pažvelgė į mane.

Kayla pasikeitė ir nebėra ta pati paauglė, kurią atsimenu. Vis dėlto netektys keičia žmonės, kad ir kaip bebūtų. Kur dingo ta Kayla, kuri mylėjo Louis? Aš jos pasiilgau, o ne šitos, kuri vos nesipiso su įžymiu būgnininku ant sofos. Nenustebčiau, jei dar ir pirma prie jo pripuolė.

- Aš tik palikau vakar pas tave savo pakrovėją čia kažkur. – įėjau gilyn į svetainę ir radau jį ant stalo, kur vakar ir buvau pasidėjusi, tad jį paėmiau. – Tai aš gal jau eisiu ir netrukdysiu jums. – parėžiau žodį 'jums', o tada sukausi eiti, bet mane sustabdė jos balsas:

- Palauk biškį, ką veiksi šeštadienį? – paklausė manęs Kayla.

- Nieko. – truktelėjau pečiais, o tada pažiūrėjau į merginą, o po to į vaikiną.

- Gerai, tada varysim į renginį, padėt. Aišku, jei nori?

- Taip, žinoma. Be problemų. – sutikau ir šyptelėjau jai, nors išties po tokių vaizdų dar niekaip neatsigavau. – Tai aš gal einu... – kažką mosikavau ranka, o tada apsisukau ir dingau iš tos svetainės.

~ ~ ~ Kayla pov. ~ ~ ~

- OMFG! Kaip buvo nejauku! – surėkiau, o tada užsidengiau veidą. – Ji mus matė. – teigiau sau garsiai, kaip faktą, kai patraukiau rankas nuo savo veido. Kokia gėda...

- Nesigriaužk. Gi ne žurnalistai ar fotografai, kurie apie mus straipsnius kurtų. O čia tik tavo draugė. – bandė mane ramint Ashton.

- Lengva tau kalbėt, kai tau viskas vienodai šviečia aplink. – pažiūrėjau į jį. – Išvis, tau laikas eit, parašysi man ar paskambinsi, kai žinosi viską. – tempiau jį lauk iš savo namų, nes čia aplink tuoj bus chaosas.

- Netemk manęs, Kayla. Negi nebuvo gera tau visada su manim? – paklausė, atsisukdamas į mane vaikinas, ir vis tiek jis viską man prikiša, kas tarp mūsų buvo.

- Eik tik! – tempiau ir toliau į koridorių jį. - O šiaip tu mano brolio vos ne best'as, tad eik ir pamiršk, nes ir pats žinai, kodėl visa tai vyko tarp mūsų. – įstūmiau jį į koridorių pagaliau. Aleliuja!

- Aš to nepamiršiu vis tiek. – pažiūrėjo į mane ir labai rimtai tai pasakė, tad aš nurijau seiles. Tikiuos, kad meluoja ir pamirš jis viską, kai susiras, kokią mergą.

- Tu mano brolio best'as. – pakartojau su pokerface'u. – Luke mane ir tave iškart nudėtų sužinojęs, ką mes išdarinėjam. - paaiškinau.

- O gal jam patiktų, kad jo sesė ir, kaip tu sakai, best'as būtų kartu? – pažiūrėjo į mane su pakeltu antakiu. – O šiaip, Kayla, jis daug ką ir taip žino apie mus ir matydavo, kad mes laižomės. Ypač autobuse.

- Neaušink čia savo burnos, o man nekvaršink galvos, nes žinai ir pats, kad tarp mūsų nieko nėra ir nebus! – jau pakėliau balsą, nes jis pradėjo mane užknist visoms prasmėm.

- Ak, taip! – dramatiškai ištarė. – Nes tu vis dar svajoji apie Tomlinson! – surėkė vos man ne į veidą. Pasaka! Dabar jis ir Louis prikišinės lyg jam rūpėtų!

- O tai jau tau netūrėtų rūpėt! Tai mano asmeninis gyvenimas. – pareiškiau ir atidariau tam ponui duris bei su ranka parodžiau, kad jis išeitų.

Ashton išėjo man nieko daugiau nesakęs ir ačiū dievui. Tai buvo tik silpnumo akimirką, kad atsidaviau jo bučiniui, kurios kartais man užeina. Vis dar jaučiuosi sunkiai viduje ir tai niekad nedings iš manęs, tad galvojau, kad, bent jį bučiuodama, sugebėsiu tai pamiršt, bent trumpam. Man trūksta kažko šalia savęs ir kažkokio jausmo, kurį jaučiau seniau, kuris užpildydavo mane visą viduje. Turiu paaiškint viską Angela'i, kol ji neprisigalvojo visko.

~ ~ ~ Vėliau ~ ~ ~

- Nieko tarp jo ir manęs nėra. – tikinau Angela, kai mudvi vaikščiojom po London'ą, o aš jai viską papasakojau, kas ten buvo svetainėj su Ash.

- Aha, aš mačiau, kad „nieko" nėra. – ištarė sarkastiškai, kai pažvelgė į mane.

- Tai buvo tik silpnumo akimirka. – tyliau ištariau ir trumpam susimąsčiau. – Man trūksta jų visų. Aš visko pasiilgau... – sušnabždėjau, o ji mane apsikabino, nes, kuo puikiausiai, suprato apie ką aš čia užsiminiau.

- Ššš... – glostė mano nugarą draugeška. Pasiilgau ir tokių šiltų, draugiškų pasikabinimų.

- Aš pasiilgau mamos, tėvų, senelių – jų visų. – sušnabždėjau į jos plaukus, vis dar ją apsikabinusi.

- Tu turi gyventi toliau, Kayla. Tai buvo praeitis, kuri pasibaigė, o tavęs laukia ateitis, mūsų visų ji laukia. – bandė mane guosti šviesiaplaukė, todėl ją ir myliu, nes ji geriausia mano draugė.

- Man sunku tiesiog ir baisu prarasti dar kažką, tad todėl ir atsidaviau Ashton su bučiniais ir glamonėm. Bet patikinu tave, kad to daugiau nebus, nes gi turiu būt stipri, o jis šiknius. – leptelėjau.

- Aš tokia įvariau į svetainę ir žiūriu burkuoja tiek kaštonai. – nusijuokė ji, tad šyptelėjau ir aš. Ji bando pakelt man nuotaiką, stengiasi dėl manęs, bent kažkas. – O kas ten per renginys ar kas bus? – Angela atsitraukė nuo manęs šiek tiek.

- Labdaros kažkoks. Tai koncertuos ten jie, tad reik pagalbos, renkant pinigus. – trumpai paaiškinau. – O tu geriau pasakok, kas tarp tavęs ir Zayn? Ir taip, aš tai pastebėjau! – pakilnojau antakius, o ji nuraudo ir pasitraukė nuo manęs.

- Eik tu namooo, Kayla! – pastūmė mane su delnu draugiškai į šoną ji, o aš nusijuokiau. - Kaip?! – surėkė.

- Aš erelio akis turiu. – nusijuokiau. – Tad pasakoji! – pareiškiau ir priėjau prie pat jos, tad mes tęsėm ėjimą į kažkur. Tai primena laikus, kai aš dar gyvenau Oxford'e

- Nu, mes kaip ir pasibučiavę esam... – nutęsė ji, o tada nuleido žvilgsnį į žemę.

- Jūs ką?! – sušukau, o tada mano burną buvo uždengta, nes ją uždengė Angela.

- Neskelbk visam London'ui. – nusijuokė, o aš palinkčiojau, tad ji patraukė savo delną.

- Ei, aš noriu žinot visas smulkmenas! – sucypiau, o mergina atsiduso. – Kada čia taip? – smalsiai su dirty smile'u paklausiau jos.

- Kai tave ir Louis nugirdėm, nes aš jam ale turėjau kažkaip atsilygint, kad jis tave ten atsitempė, tai ir pasibučiavom. – mačiau, kad ji nejaukiai apie tai kalbėjo, kas man buvo juokinga.

- Oj, blyn, prie Zayn lįst nebegalėsiu. – patempiau lūpą, apsimesdama labai nuliūdusi.

- Durnė! – surėkė ant manęs.

- Tai va, kodėl tu paskui ant manęs rėkei, kai jis pas tave į kambarį nuvarė miegot. – sukikenau. – Nors jis pats ten rovėsi pas tave. Tai kas dabar bus tarp jūsų? – susmalsavau.

- Nieko. – paprastai atsakė.

- Nu, kaip tai nieko? – paklausiau. – Aš nujaučiu, kad greitai nebebūsi vienišės stadijoj. – erzinau ją.

- Kayla, tu dar labiau mane užknisi, nei kada nors anksčiau! – suzyzė, o mes tipenom ir toliau.

- Awww... Kaip „miela". – ištariau su sarkazmu.