"My Life Is Better Now" (L.T.) LTU BAIGTA

*149*

Kayla pov.

- Jėzau, atėjai pakalbėt ir dabar nekalbėsi su manim? – paklausiau ir išsidrėbiau sofoj, stebėdama, kaip broliukas irgi atsisėdo priešais mane.

- Ai, čia daug visko nutiko, tad nelabai yra noras kalbėt. – nusiėmė savo akinius jis ir pasimatė stiklinės Luke akys. Kiek jis ir ko išgėrė? Bei įdomiau kada?

- Tu girtas? – paklausiau rimtai, stebėdama jį, o jis atlošė galvą labiau į sofą. – Nesakyk, kad per tą Lea'ą? Ji rimtai tada tau daro blogą įtaką.

- Aš po gero tūso ir nemiegojau šiąnakt.

- Jėzau, kaip tu dar pasėdi ir gyvas esi? Ir nesakyk, kad pats čia atvažiavai su mašina?

- Nurimk, Kayla, mane atvežė vairuotojas. Gi aš - Luke Hemmings. – ramino mane.

- Žinau, kas tu, tad to man primint tikrai nereik. Tai rimtai čia su Lea kažkas nutiko? Žinai, aš galiu su ja pakalbėt, nes žiūriu ji čia tavo gyvenimo trauma, nuleisiu tą mergą ant žemės, tai atšliauš pas tave atgal iškart.

- Chill. – nusijuokė, pažiūrėdamas į mane, kai aš kalbėjau, ką galiu padaryt. – Išsiskyriau su ja. – atsikvėpdamas pasakė. Ką?

- Ooooo... – nutęsiau. – Pats laikas buvo, nes ji tik nervus ir gyvenimą tavo gadino. Aš mačiau tai.

- Tai matėsi, kad nieko gero ten nebus su ja, nors ji karšta ir gera lovoj. – Luke užsimerkė, nors ir toliau sėdėjo ant tos sofos, atrėmęs savo galvą. Jis girtas ir nemiegojęs, tad suprantu, kad tuoj nulūš čia.

- Wow! Luke, aš tavo sesė ir tikrai tokių dalykų girdėt nenoriu. – pamosikavau ranka kažką, nors jis to nematė. – Ei, tik neužmik, kol man nepasakysi, apie ką čia pakalbėt norėjai.

- Ai, jo tiksliai. – jo akys ir vėl sunkiai prasimerkė ir jis, pakėlęs galvą nuo sofos atlošo, pažiūrėjo į mane. – Tu padėsi man, taip?

- Gal... – nutęsiau sutrikusi. – Nežinau, kokios tau pagalbos reik, tad man sunku tau ir atsakyt kažką. – truktelėjau pečiais, žiūrėdama į jį.

- Klausyk. – pasakė, tad aš pradėjau jau rimtai klausyt, ką jis čia žada kalbėt. – Man ketvirtadienį fotosesija ir man reik merginos, tad ga- - žiojosi toliau kalbėt Hemmings, bet aš įsikišau į pokalbį:

- Ne, Luke. – purčiau galvą į šalis, kai pertraukiau jį, nepabaigusį minties. – Mane ir taip jau visi žino, kad aš tavo sesė ir mes tarėmės, kad daugiau neapsimetinėsiu tavo mergina. Aš pavargau nuo tų apgaulių ir spektaklių. Be to, gi tu mane viešai visiems jau esi pristatęs per renginį, kaip jaunesnę savo seserį, ir jie tikrai tai pamena.

- Tu man neleidai pabaigt. – nukilino mane, tad aš iškėliau rankas viršun ir leidau jam kalbėt toliau. – Turėjau fotkintis žurnalui su Lea, bet, kadangi išsiskyriau, man reik tavo pagalbos. Gi žinai, kad šiaip sau neprašyčiau, jei nebūčiau visiškoj šiknoj. O aš pasirūpinsiu viskuo, kad tavęs niekas neatpažintų.

- Aha, kaip? Gal peruką kokį uždėsi? – suprunkščiau, pavartydama akis.

- Būtent apie tai ir galvoju. – parodė su smiliumi į mane Luke.

- Jėzau, čia nerimtai, ane? – paklausiau suverkšlendama.

- Rimtų rimčiausiai. – patikino mane broliukas ir atsistojo nuo sofos. – Tu pagalvok, o aš einu pamiegot, kai atsikelsiu, praneši, koks tavo sprendimas, gerai? – pažiūrėjo į mane, o aš linktelėjau.

Girdėjau, kaip Hemmings nusivilko viršun į savo kambarį, o aš sėdėjau ir mąsčiau, ką man daryt ir vėl. Nejau teks gelbėt Luke ir apsimest tuo, kuo visiškai nesu? Aš buvau gi apsimetinėjus jo mergina, bet tuomet jis mane slėpė, kaip sesę, ir viskas buvo žymiai paprasčiau, o dabar mane vos ne visas pasaulis žino, kaip Luke sesę.

Nusivilkau į virtuvę gamint pietų, nes spėju, kai Liuciferis atsikėlęs norės kažko pavalgyt, o aš jau ir pati visai valgyt noriu, tad pradėjau gamint lazaniją, mąstydama apie tą fotosesiją. Man jau pabodo tos apgaulės ir melas, o dar kažką vaidint ir netikrai šypsotis yra tikrai sunku.

Ankščiau visad sutikdavau su tokiais panašiais dalykais, nes mano mama man visad sakydavo, kad padėčiau savo broliui, nes jis neturi kada ieškotis tos merginos, su kuria galėtų visur eit ar fotkintis, tad mane įkalbėdavo mama imtis tokių dalykų, tačiau dabar...

Dabar jis turi Lea, nors tiksliau jau turėjo. Gal jam nereikėjo su ja skirtis? Galėjo gi padraugaut iki tos fotosesijos, o tik po to išsiskirt, kad man nereiktų čia mąstyt apie tokius dalykus šiuo metu. Galėtų Luke nekišt manęs į šitą visą mėšlą ir vėl.

Šypsotis ir vaidint meilę žmogui, kuris yra mano brolis yra velniškai sunku, o ypač, kai aš turiu vaikiną, kurį myliu. Louis. Tačiau ankščiau, kai man reikdavo tai padaryt, prisiversdavau ir padarydavau, nes mane užmotyvuodavo mama tam. Galėtų brolis susirast, kokią mergą iki to ketvirtadienio, nors abejoju ar taip bus.

Aplamai jam sunkiai sekasi santykiuose ir jis laaabai ilgai tik bendrauja su mergina, kad ją pažintų, o tik paskui pristato viešai ir vyksta visi kiti formalumai įžymiam gyvenime. Jis net su patinkančia mergina neina į viešumą, kol nepraeina, kokie 3 mėnesiai nuo jų pažinties bei draugystės.

Luke nemano, kad meilė taip tik pyst ir atsiranda, ale reikia laiko ir bla bla bla. Aš Louis pamačiau ir iškart įsimylėjau, nes įvyko chemija tarp mudviejų, nors iš tikro aš dar ilgai slėpiau savo jausmus jam. Aš gi Tomlinson pažinojau iš žymiai seniau, tad tai palengvino mano ir taip sunkų gyvenimą, nes pilnai žinojau, jog galiu juo pasitikėt visiškai.

O Luke pralauks 3 mėnesius, paskui tik pasiūlys draugaut ir tada prasideda ten nesąmones, nes panoms jis neįtinka. Tada tai taikosi, tai pykstasi, tai kitas mėšlas vyksta. Nors pagal kažkokią statistiką, jei poros nesipyksta, reiškia, kad partneriai nemyli vienas kito, tad... Viskam darykim išvadas. Pavyzdžiui, aš mėgstu padurniuot su savo buka galva ir iškelt daužtus principus dėl šūdukų visokių, o paskui Louis mane užsipuola arba būna dar blogiau, kaip paskutinį kartą.

Praėjo maždaug 5 valandos po pokalbio su Luke, o aš jau sėdžiu pavalgius ir toliau vėpsau teliką. Mano vaikinas šiandien man nerašo, tad turbūt neturi kada, nes, kiek žinau, jis šiandien turi prižiūrėt seses ir brolį, tad pilnai jį suprantu. Man atrodo, reiks ir man pradėt Luke prižiūrėt. Galbūt į šou kokį nors užregistruot, kur vyksta meilės paieškos? Nors greičiau jis mane nudėtų dėl tokios idėjos, nei ten eitų.

- Tai ką nusprendei? – paklausė, valgydamas mano lazaniją, Hemmings, kai atėjo į svetainę pas mane, o aš sau spoksau TV.

- Luke, tu rimtai nudėsi mane vieną dieną. – atsikvėpiau.

- Tai..? – nutęsė jis ir pažiūrėjo į mane.

- Gerai, aš sutinku, bet tu tikrai turi pasirūpint tuo, kad manęs visiškai niekas neatpažintų.

- Liuks! Dėkui, sesut. – atsiuntė man oro bučkį brolis, o aš tik pavarčiau akis dėl to. – Einu paskambinsiu, kad neatšaukiu fotosesijos. – padėjo lėkštę ant stalo ir atsistojo nuo sofos kalbėdamas.

- Ką? Tu galėjai ją atšaukt? Lukeee! – užrėkiau su pykčiu ant jo. – Aš rimtai dabar ten neisiu ir nepriversi! – sukryžiavau rankas ties krūtine ir sėdėjau su pokerface'u.

- Bet tu jau sutikai, tad negali to pakeist. – šyptelėjo velniška šypsena jis, praeidamas pro mane.

- Tu man nesakei, kad gali atšaukt tą savo fotosesiją! – surėkiau, kad jis girdėtų mane koridoriuj, nes mačiau, kad jis nuėjo ten. - O aš čia galvojau, jog esu jau paskutinė tavo viltis. – bambėjau nepatenkinta. – O čia galėjai atšaukt ar atidėt tą savo fotosesiją, kol susirasi mergą. Ir rimtai ieškokis naujos, nes nežadu nuolat veltis į šitą mėšlą. – nukilinau jį, kai jis sugrįžo su telefonu rankose.

- Jėzau, nesikarščiuok. – pavartė akis jis ir surinko numerį.

Gražaus savaitgalio!