"My Life Is Better Now" (L.T.) LTU BAIGTA

*114*

Kayla pov.

- Išlipk iš to daikto ir ateik pas mane. – komandavo, tad dariau viską, ką jis man pasakė. Stovėjau po kelių sekundžių jau priešais jį ir mūsų akys susitiko trumpam.

- Sėsk. – pasakė, ir akimis parodė į stalą, tad atsisėdau. – Sugalvojai mane paerzint? – paklausė ir atsistojo tarp mano kojų.

Jo kvėpavimas buvo toks karštas ir atsimušė į mano veidą. Vsio, miriau... Mano kūnas išsiilgęs šio vaikino, kuris dabar stovi taip arti manęs, o aš jau viduje jaučiu tai, ką galiu pajausti tik su Louis. Mums reikia vienas kito, nes atskirai mes esam niekas, bet kartu mes reiškiam vienas kitam visą pasaulį.

Jis palinko link manęs, o aš jau pravėriau šiek tiek savo burną, nes jaučiau jį, norėjau jo. Tarp mūsų veidų toks mažas atstumas, o aš dar norėjau įvelti savo pirštus į jo plaukus, bet susivaldžiau kažkokiu būdu. Mano akys buvo užstrigusios ties jo lūpomis ir negalėjau atplėšt jų.

- Kayla, Kayla, Kayla... – lėtai ištarė Louis prie mano veido su keistu pasišaipymu. – Tu geidi manęs.

- Neee... – ramiai pasakiau gindamasi. Nežadu to pripažint, nes esu per daug užsispyrusi mergina.

- Tavo lūpos sako, ką kitą, o kūnas tik prisideda, nes tu išsiilgusi manęs... – sušnabždėjo prie mano lūpų, sakydamas visišką tiesą, o aš stebėjau jo akis ir manimi nubėgo kalnas malonių šiurpuliukų, kai jis palietė mano ranką.

Užmerkiau lėtai akis iš malonumo, o man atrodė, kad viskas, kas buvo aplink mus dingo ir dabar esu tik aš ir jis. Atrodė tarsi visas šitas pasaulis priklauso tik man ir jam. Ar gali būt nuostabiau? Pajaučiau, kaip jis pabučiavo mano lūpų kamputį, o aš viduje suvirpėjau. Aš geidžiu jo tikrai...

Louis pabučiavo mano lūpas, o aš nebeiškenčiau ir įvėliau savo pirštus į jo plaukus. Vaikino rankos atsirado ant mano liemens, tad jis prisitraukė mane arčiau savęs, o man buvo taip gera... Taip jauku ir šilta viduje, ko aš taip pasiilgau. Aš jo nesugebėjau pamiršt per visus tuos mėnesius, nes jis ir yra ta mano antra pusė, kurios mes ieškom vos ne visą gyvenimą.

Man jau jo nebereikia ieškot, nes jis stovi prieš mane ir bučiuoja mane. Mūsų lūpas judėjo sinchroniškai, o mano ausis pasiekė švilpimas, tad aš šyptelėjau per bučinį, bet jo nenutraukiau. Kai jau tikrai abudu pritrūkom oro, sugebėjom atsitraukti. Ant savo lūpų jaučiau šio nuostabaus bučinio likučių.

- Tikiuos niekas nesupyks, jei aš tave pagrobsiu. – Louis paėmė mano ranką ir nutempė nuo stalo, tad jau stovėjau prie pat jo.

- Netūrėtų, aš atsibučiavau jau pakankamai. – tariau ir padėjau kortelę ant stalo, kad vsio čia jau. – Tik man reik paduot pinigus.

- Gerai, bet tada tikrai tave pagrobsiu. – mirktelėjo man Tomlinson, o aš su laisva ranka paėmiau tą stiklainį, nes gi kitą laiko Louis.

Mes nutipenom iki tos vietos, kur aš atidaviau pinigus ir pasakiau, kad daugiau ten nesėdėsiu. Vis tiek surinkau nemažą pinigų sumą. Kai vaikinas paleido mano ranką, nuliūdau šiek tiek. Dar, man ir Louis praeinant, mačiau, kad į mus su dirty smile'u pažiūrėjo Angela. Ta tai aišku, kad prisigalvos visokių nesąmonių ir per daug viską išpūs, tad teks paaiškint jai viską ir vėl kaip ir visada.

- Taigi, kaip sekasi? – paklausiau, nes apie kažką kalbėt vis dėlto reiktų.

- Gerai, dabar gi vasara, tad kas vasarą gali būt blogai? – nusijuokęs paklausė.

- Turbūt nieko. – nusijuokiau taip pat.

Mes ilgai vaikščiojom, kol viską apėjom ir apžiūrėjom, o Louis man nupirko saldainių, nors aš spyriojausi ir sakiau, kad nereikia, bet jo perkalbėt man nepavyko. Mudu smagiai leidžiam laiką, kaip ir kažkada seniai, seniai. Smagu.

Kai kurie iš mūsiškių jau išsiskirstė, bet aš dar mačiau Angela'ą su Zayn. Jie liko, o kiti dingo arba aš jų nemačiau per šitiek žmonių. Mes priėjom netoli scenos, nes gi broliukas koncertuos, tai kaip į jį nepažiūrėt? Kažkam pakritikuot tai reik viską...

- Tai rūkai vis tiek? – pakėlusi antakį, pažiūrėjau į jį.

- Yeah... Nepavyko mest. – įtraukė dūmo Louis.

- Duok ir man vieną. – paprašiau, o vaikinas stebėjo mane nustebęs. – Ir nežiūrėk į mane lyg į ateivį.

- O ką brolis pasakys? – paklausė rudaplaukis ir ištraukė cigarečių pakelį.

- Pff, man 19-lika. – paėmiau vieną cigaretę iš dėžutės. – Pridegsi? – paklausiau, tad mėlynakis, paėmęs žiebtuvėlį iš kišenės, pridegė mano cigaretę.

Pridėjau ją prie lūpų ir įtraukiau gilyn į plaučius, o tada lėtai išleidau dūmą. Louis į mane žiūrėjo labai atidžiai, tad aš nusijuokiau.

- Kas? – galiausiai paklausiau.

- Neatsimenu, kad būtum rūkius ankščiau. – sutrypė savo cigaretės nuorūką.

- Tai ir neatsiminsi, nes ankščiau nerūkiau. – paaiškinau ir vėl įtraukiau dūmo.

Surūkiau tą cigaretę ir prisiminiau, kaip ankščiau rūkiau, kad nusiraminčiau po viso mėšlo, kuris vykdavo. Tuomet į sceną išėjo '5SOS', o aš pajaučiau Louis rankas ant savo liemens, kai lengvai judėjau nešama muzikos. Tai miela.

Broliukas man pamojo, tad nebuvo šįkart toks didelis šiknius. Mano nugara rėmėsi į Louis krūtinę ir man buvo gera po šitiek suknistų dienų. Kai užgrojo 'Amnesia' aš suspigau, kad net Luke į mane, kaip į nesveiką, pažiūrėjo. Gi stovėjau vos ne prie pat scenos, tad jis mane tikrai girdėjo.

Ši daina man priminė daug prisiminimų, tad man patikdavo, kada jie ją dainuodavo. Įsijausdavau ir būdavau nešama tiesiog muzikos garsų, tad tai buvo ir dabar. O dar, kai Louis yra mane apsikabinęs buvo galima ir mirt. Kai jie baigė šią dainą, aš plojau ten įsijuosus, tad Luke žvengė iš manęs. Sakau, jis grynas Liuciferis.

'Hey Everybody!' užgrojus, pradėjau tūsint vietoj. Veža ta mano brolio muzika. Ashton priėjo arčiau to krašto, kuriame aš stovėjau su Louis, ir į mane labai jau keistai pažiūrėjo, kad net pametė dainos žodžius. Kas jam čia dabar? Gi tarp mūsų nieko nėra ir niekas nevyksta oficialiai. Mes tik random bendravom ir viskas, o dabar aš bendrauju su Louis. Su savo angelu sargu.

Merginos visos sucypė, kai jie pradėjo dainuot 'Girls Talk Boys', prisiekiu, galvojau, kad ten mirs, kas nors, nuo tokio cypimo ir rėkimo. Fanės juos rimtai myli ir dievina, o jie dar verkšlena dėl tų fanių. Kai jie baigė savo pasirodymą visiškai, aš roviausi prie jų. Gi reik pagirt, o tai vėl užsišiks ant manęs, kaip kažkurį kartą.

- Hey everybody! – surėkiau prie jų, o jie atsisuko į mane. – Buvo amazing! Pavarėt šįkart tai tikrai, o visos panos mirė. – pridūriau.

- Ačiū, ačiū. – vaipėsi brolis. – O tu kur jau dabar? Namo?

- Nežinau? Gal su Louis eisiu kažkur... Ir taip, mes bendraujam. – paaiškinau, prieš įsikišant broliui, nes jis keistai žiūrėjo į mane.

- Vėl bus tas pats su juo tau. – nepatenkintas kalbėjo Ash. Jėzau...

- Ne tavo sukruštas reikalas! – atrėkiau jam, nes jis buvo kiek toliau nuo manęs. – Gerai, einu, nes Louis laukia manęs.

- Čiau, sesut. – pasakė Luke.

- Iki, Liuciferi! – surėkiau ir apsisukusi pradėjau eit.

- Kaylaaa! – su neapykanta šaukė Hemmings, bet dingau iš ten.

Jap, mes žiauriai mylim vienas kitą paerzint ir nuo to neapseinam nė sekundei. Myliu aš tą savo brolį. Atpėdinau atgal pas Louis, kur jis manęs ir turėtų laukt pagal mūsų susitarimą, tad ten jį ir radau. Priėjau prie jo iš nugaros ir užšokau ant jo, o tada nusijuokiau.

- Jėzau, Kayla! – nusijuokęs ištarė ir suėmė mano kojas, kad nenukrisčiau, o aš savo rankas užkabinau ant jo kaklo.

- Taip, aš Kayla, jei dar nežinojai. – sukrizenau ir labiau atsirėmiau į jį.

- Geriau sakyk, ką nori veikti?