netyčia palikau savo širdį tavo miegamajame (npsštm 1) [✔️]

58.

Automobilis sustoja prie ežero. Švietė saulė, vanduo lengvai bangavo, smėlis švietė iš tolo. Ant kranto stovėjo namas, ne per didelis, bet ir ne per mažas. Dysn numeta automobilio raktelius ant medinio stalo stovinčio lauke, lėtai išlipu iš mašinos.

Noras grožėtis aplinka dingo vos prisiminus, kad jis mane čia atvežė per prievartą. Smagu.

Nežinojau ką daryti, ar kaip elgtis, todėl tiesiog likau stovėti vietoje. Įsivaizduoju kaip kvailai atrodžiau, nes vis dar buvau su pižama. Bet iš dalies džiaugiausi, nes jei būčiau su normaliais rūbais, tai reikštų, kad jis mane perrengė.

Tiksliau, matė mane nuogą. Neesmė, kad tai nutiko labai daug kartų ir seniau.

- Eini? - paklausia jis manęs pradarydamas namo duris.

Pavartau akis ir garsiai atsidususi įeinu vidun. Čia buvo jauku, viskas medžioklinio stiliaus. Atsisėdu ant sofos. Iš dalies bijojau to, kas dabar bus.

Stojo spengianti tyla. Jis stovėjo atsirėmęs į stalą, aš sedėjau ant sofos sulenkusi kelius ir padėjusi smakrą sau ant kelėnių. Nesiruošiau kalbėti, bet ir norėjau, kad jis kalbėtų.

Norėjau, kad jis šliaužiotų ant kelių atsiprašinėdamas, kad jis verktų. Ir aš tiksliai žinojau, kad to nesulauksiu, nes jis tiesiog buvo per daug pasikėlęs tam.

Maniau, kad jį pažįstu, bet žinau apie jį tikrai mažiau nei įsivaizduoju. Jis pilnas siurprizų ir paslapčių, kai tuo tarpu jam aš kaip atvira knyga.

- Aš atsiprašau, - pagaliau taria jis.

Manyje kažkas apsivertė. Kelsey, nesuskysk.

- Už ką tu atsiprašai? - paklausiu ramiu balso tonu net nepažiūrėdama į jį.

- Už Camille, už tai, kad ignoravau tave, už tą nesąmonę prie... ar gali žiūrėt į mane, kai aš su tavim kalbu? - suurzgia Dysn trenkdamas į stalą.

- Gerai, - sunkiai nuriju seiles ir pasižiūriu jam tiesiai akis.

Akimirkai pamečiau aplinkos suvokimą ir supratau, kaip jo pasiilgau. Nusuku žvilgsnį. Jo akys mane trigdo.

- Kelsey, - jis greitu žingsniu prieina prie manęs, atsitūpia ir suiema mano abu riešus sau į delnus. - Aš myliu tave, kaip tau to neužtenka?

- Kyle, - užverčiu akis ir atsidūstu. Pastaruoju metu vadinu jį tikruoju vardu ir jis nebepyksta, tai keista. - Tu nežinai kas ta meilė yra. Jei tu tikrai mane mylėtum, tu nebūtum taip lengvai nuėjęs į kairę ir nesielgtum su manimi taip. Kas aš tau, daiktas? - skęsteliu rankomis silpnai susiraukdama. - Mes nebeturim apie ką kalbėtis, tu manęs visiškai nesupran-

- Ne, tai tu visiškai nesupranti manęs! - jis pakelia balso toną ir staiga sugriebęs man už pečių atsistoja ant kojų pastatydamas ir mane. - Ar gali negalvoti vien apie save?!

- Oh, tai dabar aš galvoju apie save?! - piktai suprunkščiu, ir pabandau nusikratyti jo rankas. - Aš neėjau ir nedulkinau visų iš eilės, priešingai nei darei tu! Faktas, kad turi merginą tavęs visiškai nesustabdė, ir taip, man tas visiškai nesupr... Kyle, man skauda, tu ir vėl mane žeidi! - surėkiu iš skausmo, jis per stipriai spaudė mano pečius. Ir nesustojo.

- Tu supranti, kad man visa tai yra nauja, ir kad man sunku?! Aš nežinau kaip man likti prie vienos merginos, bet aš stengiuos keistis, stengiuos sušiktai keistis vien dėl tavęs, Kelsey! - jis taip garsiai rėkė man viską į veidą, kad net pamiršau, kaip man skauda. - Tu visiškai nieko nevertini, jei kartą suklydau iš karto pradedi mąstyti už mane, nors daug ko nežinai!

Giliai ir trukčiojančiai įkvėpiu. Dysn kvėpavo tankiai ir giliai, vos ne urgzdamas, jo akys ir vėl buvo patamsėjusios, jo pirštai tiesiog skverbėsi man į kaulus.

Man baisu.