netyčia palikau savo širdį tavo miegamajame (npsštm 1) [✔️]

75.

- Gal ir mes einam kažkur? - staiga paklausiu atsisėsdama.

- Aš pavargęs, - suzyzia Dysn ir aš pavartau akis.

- Tu visada pavargęs. Einam, pasivaikščiosim, senamiestis labai gražus.

- Ką mes veiksim tam senamiesty? - susiraukia jis.

- Dar kartą sakau. Pasivaikščiosim, pasiimsim kokios kavos iš Starbucks. Dabar tamsu ir viskas labai gražiai apšviesta, nagiiii, - suzyziu užsimesdama megztinį. Nors vasara, vistiek šalta.

- Klausyk, - jis piktai į mane debteli ir aš prunkšteliu. - Aš skridau keturioliką valandų, ir dar tu nori, kad aš eičiau kažkur vaikščiot?

- Aha, - palinksiu galvą išsišiepdama.

- Ne, - atkerta jis. - Jokiu būdu.

•••

- Tai tu nori kavos ar karšto šokolado? - atsidūsta Dysn mums stovint prie kavos kiosko.

- Šokolado, - nusišypsau kaip mažas vaikas ir jis susimokėjęs paduoda man puodelį.

- Turėtum čia atskristi žiemą kai daug sniego, tu tik įsivaizduok kaip bus gražu, - tariu įsikibdama jam į ranką.

- Per daug šviesų, - burbteli Dysn.

- Ko tu viskuom nepatenkintas, - piktai pasižiūriu į jį.

- Aš patenkintas, - jis silpnai nusijuokia. - Kai turiu tave šalia, viskas gerai.

Nesugebėjau sutvardyti šypsenos ir pasistiebusi akimirkai sujungiu mūsų lūpas.

- Tik tiek? - vypteli jis ir įsisiurbia man į lūpas.

Nusijuokiu ir eidama atbulom vos neišpilu ant jo šokolado.

- Man irgi viskas gerai kai tu šalia, - patenkinta nusišypsau priglausdama galvą prie jo peties.
Nebuvau pakankamai aukšta, kad galėčiau eidama galvą padėti jam ant peties, vien kažkur ten mano ūgis ir baigėsi.

- Jei tu atskristum žiemą, - toliau planavau tolimus įvykius. - Būtų tikrai nerealu. Galėtumėm eiti čiuožinėti, Isak sakė, kad tada visur karštos bandelės pasidaro pigesnės. O...

- Kelsey, - jis nusijuokia stipriau suspausdamas man ranką. - Tu dagyvenk pirma.

- Aš tiesiog labai senai mačiau sniegą! - paprieštarauju ir jis dar kartą nusijuokia.

Staiga mus sustabdo kažkokia mergina ir vaikinas.

- Kyle, Kelsey? - pasitikslina jis.

- Sveikas, - nusišypsau ir Dysn apsikabina mane per pečius.

- o Dieve, - merginos akyse pradeda kauptis ašaros. - Galima nusifotografuoti?

- Žinoma, - šypteli Dysn ir vaikinas mus tryse nufotografuoja.

- Taigi neverk, - nusijuokiu apsikabindama ją.

- Aš atsiprašau, - ji taip pat nusijuokia. - Tiesiog... O Dieve, - ji praeda vedintis veidą rankomis ir Dysn tyliai nusijuokia. - Tai per daug netikėta. Jūs labai gražiai kartu atrodot, ačiū už nuotrauką.

Pamojuoju jai ir mes pradedam eiti atgal link namų.

- Matai, ir Švedijoj fanų turi, - nusijuokiu išmesdama tuščią puodelį.

- Ei, - jis prunkšteli. - Dauguma mano fanų ir tavo fanai. Matei, kaip jos akys žybėjo į tave žiūrint? Dauguma merginų idealizuoja tave.

- Baik, - nusišypsau jausdama kaip mano veidas kaista.

- Tu tokia miela, - nusijuokia Dysn pažiūrėdamas į mane. - Bet man labiau patinka kita tavo pusė.

- Nu jau, - pavartau akis prunkštelėdama, - kas būtų jei visada vaikščiočiau kalbėdama nešvankybes?

- Mhm, - jis kreivai nusišypso. - Norėčiau tą Kelsey pamatyti kai grįšim.

- Nežinau kaip ten bus, - trukteliu pečiais.

- Tarkim tu man galėtum pašokt striptizą, tada... - jis pradeda garsiai vardinti lenkdamas pirštus ir keli žmonės kreivai į mus pasižiūri.

- Kyle! - trenkiu jam per ranką ir jis pradeda garsiai juoktis. - Jei tu taip bandai mane sujaudinti, tai tau prastai sekasi! - surėkiu pagreitindama žingsnį kai pamatau bendrabutį.

- Bet tu tik įsivaizduok, aš žinau, kad tu manęs pasiilgai, - tęsė erzinančiu balso tonu Dysn eidamas paskui mane.

- Baigi arba miegosi su Jaxon ant sofos, - stengiausi, kad mano balsas skambėtų bent kiek piktai, bet tai buvo sunku. Pradedu lipti laiptais viršun. Tikiuosi Isak ir Jaxon dar negrįžo. Dysn toliau garsiai vardijo asmeninius dalykus, jo balsas koridoriuose skambėjo. Žinoma, jam nesvarbu, kad čia gyvena ir kiti studentai.

- Tyliau! - sušnypščiu rakindama duris ir jis sukrizena.

Jų namie nebuvo. Lėtai atsisuku į Dysn.

- Tai ką ten sakei nori nuveikti? - kilsteliu antakius.