Wrong User

14: Gynėjas

Raudonis dar labiau užliejo mano skruostus. Nuleidusi akis pažvelgiau į megstuką su kuriuo miegojau. Taip tai tikrai nebuvo vienas iš mano megstiniu tikriausiai , kai vakar apsivilkau megstuką neatkreipiau dėmesio į tai kieno jis paėmiau pirmą pasitaikiusi. Nuraudusi pakėliau akis į vaikiną. Bandžiau kažką išveblenti , bet nekaip sekėsi. Pasidavusi panikai nėriau į vonią už savęs užrakindama duris. Atsirėmiau į jas laukydama rankas prie krūtinės. Tas vaikinas tikrai nesveikas. Jis...

Sugriežusi dantimis atsitraukiau nuo durų. Priėjusi prie kriauklės pradėjau praustis. Reikėjo pasiruošti kuo greičiau visgi už durų manęs laukė. Prireikė 15 minučių nusiprausti ir užsidėti minimalų kiekį makiažo. Giliai įkvėpusi atvėriau vonios duris. Jongdae sėdėjo prie mano rašomojo stalo rankoje laikydamas mano mamos nuotrauką. Nekreipdama dėmesio į vaikiną priėjau prie spintos. Iš jos išsitraukusi parastus mėlynus džinsus ir laisvą žalsvą megstuką. Paėmusi juos grįžau atgal į vonią. Persirengusi išgėriau vaistus kurie gulėjo prie kriauklės. Atidariusi duris apsižvalgiau kambaryje. Jongdae stovėjo prie lango. Kol rudaplaukis tyrinėjo vaizdą už lango apsimoviau batus ir paltą. Paėmusi kuprinę priėjau prie spintelės norėdama pasiimti telefoną. Dar kart pamėginau jį įjungti , bet man nepavyko.

-Jis išsikroves,-sumurmėjo vaikinas atsisukdamas į mane.

Šoktelėjau iš nuostabos. Pažvelgiau į įkroviklį kuris buvo neįkištas į lizdą. Spyriau į spintelę. Žinoma reikėjo patikrinti.

-Panele Wook mes veluojame , o man susitikimas gal galėtumėt paskubėti. Be to apačioje vis dar lauke jūsų vaikinas.

-Mano kas?

Sumurmėjau prieidama prie lango. Stovėjimo aikštelėje prie raudono ferari stovėjo Sung Wang. Prie jo trynėsi ir Min Min-seo. Buvo aišku , kad jie lauke manęs ir tai mane erzino. Galiu lažintis , kad vos tik pasieksiu stovėjimo aikštelę jie pradės iš manęs tyčiotis. Nuostabus rytas tikrai nuostabus rytas. Pati to nepagalvojusi trenkiau savo galvą į Jongdae ranką ir sudejavau iš nevilties.

-Ar galiu likti savo kambaryje?,-sumurmėjau.

Nenorėjau eiti iš šio kambario. Nenorėjau sutikti tų žmonių. Man dar neužgijo seni sumušimai. Nenorėjau girdėti ir jų patyčiu. Visų tų įžeidinėjimu. Užmerkusi akis laikiau atrėmusi kaktą į vaikino ranką. Per tuos metus aš tiek prisikentėjau ir žinojau , kad teks kentėti daug daugiau jie neatstos nuo manęs iki kol būsiu čia. Jie naudojasi kiekvieną pasitaikiuse proga , kad tik mane užgautu. Tie užgauliojimai , tie sužeidimai nuo to jie jaučiasi geriau. Nenorėjau to patirti šiandien nenorėjau , kad dar vienas mano rytas prasidėtu taip. Bet reikėjo suprasti , kad to neišvenksiu jau tada , kai Sung pasirodė prie mano kambario durų. Ką jis būtų man padaręs jai nebūtų pasirodęs Jongdae. Net nenoriu apie tai pagalvoti. Tai buvo pirmas kartas , kai tas vaikinas pasirodo prie mano kambario durų , nes jo tėvas jam tai uždraudė. Jo tėvas apskritai jam uždraudė artintis prie manęs , bet tai nesustabdė jo nuo melų skleidimo apie mane. Per jį man teko patirti tiek daug. Kodėl jis negalėtu tiesiog išnykti.

-Pabaisa traukis nuo manęs. Ir judinkis aš ir taip per tave veluoju.

Šie šalti žodžiai kaip reikiant mane prikėlė. Atšokau nuo Chen. Net nepakėlusi akių į jį pagriebiau telefoną ir pasišalinau iš kambario. Palaukusi kelias akimirkas kol jis išeis iš kambario užrakinau duris.kelis kartus patikrinusi , kad tikrai jas užrakinau žengiau paskui Jongdae lifto link. Įžengusi į metalinę dėžė užmerkiau akis ir pradėjau skaičiuoti iki dešimties. Širdis plakė kaip pašėlusi ją diegė lyg kažkas nagais drąskytu. Nežinojau kodėl , bet Jongdae žodžiai mane paveikė skaudžiau nei turėtu. Jis tik dar vienas vaikinas kuriam patinka skaudinti kitus.