Impure

4

Kai šis balsas prisistatė kas esąs, mano kojos automatiškai pradėjo klausytis manęs, o pasąmonė bandė susikaupti, ką dabar sakyti.

-Taip, aš jus girdžiu. - Visomis jėgomis bandžiau kalbėti santūriai, nors buvęs įvykis sukosi mano galvoje it viesulas.

-Ar kalbu su Eva Anders? - Jo balsas buvo tikslus, užtikrintas, o akimirkai atrodė - girdėtas.

-Taip, tai aš. - Pasimetusi, stovėdama prie baro durų ir bandydama atlipdyti savo plaukus nuo veido, tariau aš.

-Aš perklausiau jūsų telefoninį interviu. Su jumis, kaip ir su kitais žmonėmis, nutariau susitikti ir aptarti viską rytoj, nes žmogus tinkantis šiam darbui, man nedelsiant reikalingas, panele Anders. - Nuo jo balso ir žodžių man išdžiuvo burna, o galva vėl pradėjo suktis. Jis girdėjosi toks... Toks lyg viską sprendžia tik jis ir jam nesvarbu ar aš sutiksiu. Jis "nutarė". Aš net nežinau apie kokią sumą eina kalba, tačiau esu užtikrinta, jog tai nemaži pinigai. Viską sužinoti galėjau tik vienu budu, sutikti eiti pokalbiui.

-Žinoma, pone Ariasai , - Bandžiau kalbėti kaip ir jis. Mandagiai, tačiau ne šiltai. -Kokiu laiku turėčiau atvykti ir kur? - Pasikasiau galvą ir užsikišau plaukų sruogą už ausies.

-Jei tai yra jūsų mobilusis, tuomet atsiųsiu įmonės adresą į šį numerį, o laikas devintą valandą, ryte. - Negalėjau nepastebėti jo "ne amerikietiško" akcento. "Ariasas", tai ne amerikietiška pavardė, jis tikriausiai kilęs ne iš čia.

-Taip, žinoma, man tinka. - Bandžiau pasakyti, jog man taipogi kažkas "tinka", bet tikriausiai jam nėmotais. Tokie žmonės nesirūpina kitų poreikiais, o tik atsižvelgia į savo.

-Ir nevėluokite, man tai svarbu. - O ką aš sakiau...

-Supratau.

-Tuomet puiku. Pasimatysime rytoj, panele Anders.

-Geros jums dienos. - Supratusi, kad atsisveikinimo jau nebesulauksiu, spustelėjau ekrane "išjungti" ir įsprūdau telefoną į palto kišenę.Nespėjau ištraukti rankos iš kišenės, kai telefonas vėl supypsėjo.Tai buvo adresas vietos, kurioje rytoj turiu būti.Pagal adresą spėju, jog įmonė yra Bostono centrinioje pusėje ir ten atsidursiu tik važiuodama taksi.Atlošiau galvą į sieną ir širdis pradėjo plakti stipriau, o lūpos išspaudė viltingą šypseną. Jis girdėjo mano pokalbį, o tai reiškia, jog jis manyje kažką rado. Arba aš tiesiog pradedu prikimšinėti savo galvą kvailomis teorijomis, nes galima sakyti, jog senai nesijaučiau tokia... Tokia patenkinta. Nors kita vertus mano logiškoji pusė galvoja, jog aš vistiek šio darbo negausiu. Visų pirma, aš nekvalifikuotas žmogus, visų antra pagal mūsų pokalbį su Kilianu Ariasu galėjau suprasti, jog jis labai punktualus, vadovaujantis ir kontroliuojantis žmogus. Man šios savybės nėra gerai pažįstamos. Tai mane varžo ir vienintelis dalykas tik man priklausantis yra mano laisvė. Aš nežinau ar mes tiksime vienas kitam. Užgožusi mintis apie rytojų, mane aplankė dar prastesnės mintys. Teo teisus, mano gyvenime vyksta chaosas. Tačiau ko jis tikisi, kai aš prieš kelias dienas palaidojau senelį? Aš ne robotas. Ir jis dar tikina, kad šitaip man bus geriau? Kaip gali būti geriau, jeigu aš praradau darbą ir gali būti jog greitu metu jo nerasiu. Aš turiu įtikinti Kilianą Ariasą priimti mane. Aš turiu pasistenkti, nes kitaip mano gyvenimui galas. Atsidursiu aklavietėje iš kurios niekas manęs neištrauks. Giliai atsidusau ir pradėjau žingsniuoti link autobusų stotelės. Stotele buvo tuščia, o ir laukti autobuso reikėjo dar dešimčia minučių. Nors kątik ir atvažiavau, sužinojau, jog mane išmetė iš darbo ir įdarbino naują merginą mano vietoje, aš negalėjau nustoti šypsotis ir tai man nebūdinga. Vos išgirdau Kiliano Ariaso balsą, mane aplankė įkvepiantis jausmas. Jis man davė vilties, jog galbūt, viskas bus gerai. Galbūt aš nusipelniau šio darbo ir galbūt aš rasiu tą šviesą tunelio gale. Jo balsas buvo toks užtikrintas, toks iniciatyvus. Nustojau kvailai šypsotis, kai supratau, jog man pypteli pravažiuojantys automobiliai. Sulaukusi man reikiančio autobuso, skubėjau nusipirkti biletėlį, susimokėjusi pagaliau atsisėdau prie lango ir nusprendžiau paskambinti Džeinei. Suradusi jos vardą telefono ekrane, spustelėjau ir priglaudžiau telefoną prie ausies, ji kaip nekuomet iškart atsiliepė.