Impure

44

Įsisiautėjęs Kilianas sukryžmino visas mano mintis ir tęsė, ką buvo pradėjęs. Jo stiprios rankos, vedamos iniciatyvos, nuginklavo manąsias ir užkišo už galvos. Vieną koją jis buvo nuleidęs, kita keliu buvo įsirėmęs į galinę sėdynę taip mane apžergęs. Jo pulsuojantis, pragaištingas kūnas užspaudė manąjį, o tos akys... Jos buvo tokios nuodingos, kupinos
bėdos.

-Tu tam vyrukui sulaužei pirštus ir po to nori užsiimti seksu?! – Vyras, kurio galvoje šoko šėtonai, linktelėjo ir lūpomis prisilietė prie mano veido odos, tarp lūpų ir nosies. Tai padarydamas, jis man perdavė kelis savo piktadarius draugelius ir naikino šiandienos vaizdus iš mano atminties. Nejaugi aš tampu tokia kaip jis? O, gal priprantu prie to? Tai nesąžininga, neteisinga ir tikras nusidėjimas! Prie to negalima priprasti.

-Pamiršk... Negalvok... Leisk man tave užvaldyti. - Kiliano bučiniai nusileido iki mano kaklo, įnirtingai ir aistringai juos puoselėdami. Iš pragaro, tai nukėlė man į rojų ir aš užmerkiau akis tuo besimėgaudama. Atlošiau galvą ir išsižiojau gaudydama kvapą. Viskas aplinkui slopo, kai jo lūpų glamonės viską glaistė ir nuliejo it tirštu, saldžiu pienu.
Aš turėjau tik du pasirinkimus : Išjungti viską aplinkui ir leisti jam nugalėti. Manipulioti mane seksu ir išgauti savo atsakymą. Arba... Uždrausti tam kelią ir perimti viską į savo rankas. Savanaudiškai pasinaudoti jo meile, prisirišimu man ir nuginkluoti jį jo pačio ginklu.

-Tu jau pakankamai pasidarbavai. – Šiame gigantiškame automobilyje buvo pakankamai vietos mūsų nepadorumui augti. Aš apėmiau jo juosmenį kojomis, prisitraukiau jo papilvę prie savosios, šiaip ne taip išlukštenau savo rankas iš jo antrankių ir suėmusi jo barzdotus skruostus įsisiurbiau į norėtas, išsiilgtas ir į beprotnamį skraidinančias lūpas. Kilianas nelaukė mano šito gesto ir jam prireikė akimirksnio, kad jis suvoktų mano ketinimus. Jam pradėjus mane bučiuoti, aš įkišau liežuvį į jo ištvirkusią burną ir pirštus užkišau už jo marškinėlių, jomis įsisiurbusiai braukdama iki sprando.

-Eva... – Sumurmėjo kartu su savo augančia man tarp kojų erekciją. Buvo sunku, gėda ir gaila šitaip elgtis, bet šiuo metu, aš norėjau savo gailestį ir geraširdiškumą nustumti kuo toliau. Dantis už dantį, akis už akį...

-Jūs nieko nepešite, pone Ariasai. – Pritvinkusi oro, gausiai jo įkvėpusi, tariau. Kilianas apimtas mano kerų, sumirksėjo kelis kartus, o tada kiek nuo jų išsilaisvinęs, pradėjo nuožmiai, greitai, gašliai mane bučiuoti. Jo ilgi pirštai įsmigo man į plaukų šaknis, suėmė juos ir klubais pradėjo trintis man į tarpukojį. Jis turėjo pasiduoti!

-Tau nepavyks. Aš gausiu tą, ko noriu. – Nepadorusis ištraukė rankas iš plaukų, suėmė mano sprandą, nykščius prirėmė prie smakro ir šlapiomis lūpomis, dantų galiukais pradėjo skriausti mano gomurį, miego arteriją, raktikaulius... Jis įsiurbė taip maloniai skaudžiai, kad aš negalėjau sulaikyti riksmo. Mano kūnas nuo trijų dienų nesimylėjimo su juo buvo toks jautrus, toks alkanas ir tuščias. Kiekvienas jo prisilietimas reiškė pergalę, euforiją, nežemišką pojūtį...

-Pripažink, kad pasielgei neteisingai... – Apsvaigusi, tačiau bandydama laikytis, patraukiau jo rankas ir įsikniaubiau į jo odinės striukės atlapus. Mūsų kvėpavimai lenkė vienas kitą, nes čia buvo taip karšta ir impulsyvu.

-Aš niekam neleisiu tavęs negerbti, Eva. Ne su tuo susidėjai, kuris į viską numoja ranka. – Suirzusi, iš visų jėgų pasukau Kilianą šonu, pavykus jį nurungti, paguldžiau ant nugaros ir užsiropščiau ant jo, apkeisdama roles.

-Jie nieko nepadarė... Gerai, galbūt tą akimirką man ir buvo nejauku, tačiau aš pati būčiau susitvarkiusi. Man nereikėjo tavo ginkluoto asmens sargybinio... Gerai, tai nebaisiausia, bet ar tau buvo būtina taip žiauriai pasielgti?! – Kilianas sukando žandikaulį, čiupo mane už sprando ir sulietė mūsų kaktas.