3.

47 12 8
                                    

Mija POV:

Užsisakiau McDonald mėsainį ir bulvytes. Aš tikrai alkana. Einu per prekybos centrą, kuriame šiuo metu esu, kramtydama bulvytes. Jausdamasi nuobodžiai, užeinu į sportinių drabužių parduotuvę ir išsirenku keletą sportui liemenėlių ir pėdkelnių. Nesu Victoria Secret tipas, todėl nesmerkit manęs. Žiūrėdama pro kiosku vitrinas pamatau pažįstamą figūrą iš kart pastebiu Zayn su tais pačiais vaikinais, kuruos mačiau mokykloje.
Pažvelgiau tik į vieną žmogų Zayn. Asilas kuris mano, kad gerai elgtis su mergina šiurkščiai. Tada mūsų žvilgsniai susitinka . Mes prisimerkę vienas į kitą žiūrėjome, niekas nenutraukė žvilgsnio, kol jo draugas jo nepašaukė ir pamatė mane.

Greitai apsisukau ir patraukiau susimokėti už turimus daiktus, o paskui greitai išėjau iš parduotuvės.
Vis dar eidama ir neatsigręždama pažiūrėti , ar manęs neseka, jaučiu ranką ant peties ir negalvodama viena ranka sugriebiu ranką nuo peties ir pasuku, traukdama į priekį. Vis dar neatsisukusi į asmenį, kuris kuriam priklauso ranka, greitai pasuku ranką, kad jis atsisuktų priešinga kryptimi, kaip apsuku ir stoviu už jo, vis laikydama už rankos.

- Oj,Oj,Oj! Jis susiraukia iš skausmo ir aš jį paleidžiu, pamačiusi, kad jis yra vienas iš Zayn draugų.

-Nesėlink prie manęs - šūkteliu.

- Aš tik norėjau su tavimi pasikalbėti, na mes tik norėjome su tavim pasikalbėti, - jis dejuoja iš skausmo. Atsigręžiu į Zayn ir dar vieną jo draugą, bandantį suvaldyti juoką.

- Ar kada nors pagalvojai mane pašaukti prieš sėlindamas? - aš atsisuku į jį.

-Aš nežinau tavo...

- Mija, -Nutraukiu jį.

-Gerai.. Mija, ar norėtum pabūti su mumis? - jis paklausia manęs

-Ne, -Nusijuokiau.

-Žinai bet kuri mergina norėtų su mumis pabūti, - pasako jis patenkintas.

- Na, aišku, aš ne visos merginos, ar ne? - sukryžiuoju rankas.

- Velnias taip, tu nesi , -Tas judesys kuri tu padarei skaudėjo kaip..

-Nesikeik -vėl užtildžiau jį.

- Gerai... - sutrikęs pažvelgė į draugus. -Labai skaudėjo baigia jis, vėl nukreipdamas dėmesį į mane.

- Davai Renaldai, palik nekaltąjį Angelą ir eisme, - prakalbo Zayn vaikinui, kuris, mano nuomone, yra Renaldas. Jis turi tamsiai rudus garbanotus plaukus ir rudas akis. Jis yra labai gražus ir galiu lažintis, kad merginos negali atitraukti nuo jo akių.

- Kaip tu mane pavadinai ? - paklausiu žengdama arčiau Zayn.

-Nekaltas angelas, - metė iššūkį jis man.
Sulaikiau norą trenkti jam į jo gražų veideli, bet nemėgstu smurto, todėl turiu išlikti rami.

- Nevadink manęs taip, - reikalavau

- Gerai Angele, - Šyptelėjo jis.

- Šitas vaikinas turi drąsos mane taip vadinti...

-Mija, Kvėpuok.

- Aš einu, kol nepadariau to, dėl ko gailėsiuosi, - pasakau eidama.

-Ar galime tau bent ką nors užsakyti? Renaldas sušunka, priversdamas mane sustoti. pažiūrėdama į pasibaigusias bulvites suprantu, kad noriu daugiau.

-Gerai, - pasiduodu. Bet aš taip pat noriu MacDonald bulvyčių ir Oreo.

-Susitariam -nusišypso jis.

- Jori, ar tikrai manęs paklausiai, ar žmogus gali verkti po vandeniu?

- Požiūriu į jį. Joris yra kitas Zayn draugas arba brolis. Jis turi šviesius plaukus ir mėlynas akis. Jis turi šypseną, kuri priverčia merginas alpti, ir turi tobulai išpuoselėtą, karštą kūną.

-Ką? Aš turiu žinoti, - gūžteli pečiais.
Paskutinę valandą praleidau su šiais trimis vaikinais ir pasitikėk manimi, negaliu nustoti juoktis. Nors Zayn tylėjo, bet nežinau dėl kokios priežasties.

- Ar tu visada toks tylus? - paklausiu jo, valgydamas savo mėgstamus sausainius Oreo.

- Ne, - nutyla jis.

-Pakalbėkim apie tai aš stengiesi būti draugiška - sumurmu sau.

-Nesijaudink dėl jo, jis neturi emocijų, -juokauja Renaldas.

- Zayn tik žiūri į jį griežtai ir jis iškart nutyla.

-Ačiū už bulvytes ir Oreo, bet turiu grįžti namo, - pasakau atsistodama nuo staliuko, prie kurio sėdime, ir čiupdama automobilio raktelius bei telefoną.

-Taip anksti? Dar tik šešios - nusišypso Joris.

-Taip, atsiprašau. Iki - pasakau išeidinėdama.Grįžtu namo ir iškart einu į savo kambarį baigti namų darbų ir valandą pasimokyti. Patenkinta atlikusi darbą, patikrinusi laiką ir pamatau, kad jau pusė aštuonių. Mano tėvai jau turėtų būti namuose. Nueinu į virtuvę ir pamatau, kad mama jau ruošia vakarienę, nes virtuvėje sklinda skaniai iškeptos vištienos kvapas.

- Labas mama, - pasisveikinu su ja.

-Sveika, brangioji - pasisveikina ji širdžiai miela šypsena.

-Kaip sekėsi mokykloje? - Ji paklausia manęs.

-Mokykla kaip mokykla - atsakau sėdėdamasi ant vienos iš kėdžių, supančių mūsų virtuvės salą.

-Gerai, vakarienė bus paruošta po kelių minučių - pasako ji

- Prašau, pakviesk savo tėtį iš jo kabineto.

Linkteliu atsistodama ir apeidama mūsų virtuvę, praeinu pro valgomąjį ir pasibeldžiu į pirmąsias duris koridoriuje, savo kairėje. Mūsų namas didelis.

-Užeik - pasako mano tėtis iš kitos pusės durų.

-Tėti, mama sako, kad turėčiau tave pakviesti, - pasakau atsisėdusi jam ant kelių.

-Gerai, aš ateinu - atsako jis.

Tu tikrai žinai, kad esi per sena, kad sėdėti man ant kelių - pasako ir žaismingai baksteli į pilva. Aš myliu savo tėtį. Jis visada buvo mano uola, į kurią galiu atsiremti kada panorėjus.

- Niekada nesu per sena būti tavo mažytė, - pabučiuoju jį į skruostą.

-Norėčiau, kad tu tai darytum prieš savo draugus - nusijuokė jis.

-Tai niekada neatsitiks, - nusijuokiu, nusilpusi jam nuo kelių išeinu iš kabineto.

Sėdžiu lovoje, klausausi muzikos per ausines, skaitydama el. laiškus.

Nežinomas: Pasiruošk šiam penktadieniui... viršininkas nori tave pamatyti.
Puiku. Vieno dalyko iš savo praeities negaliu atsikratyti...

Aš: gerai. Aš būsiu ten.

Uždarau nešiojamąjį kompiuterį ir pradedu prisiminti praeitį. Mano klaidos, priežastis, kodėl aš nesu gera mergina bet turiu elgtis gerai. Kai pagalvoju apie savo praeitį, jaučiu, kad mano akys apgaubia tamsą, mano vokai tampa sunkūs ir iškart užmiegu.

ačiū, kad skaitėte, būtų puiku, jei paliktumėte vote ir nuomonę, man tai labai svarbu! <3

✍-THE GOOD GIRL'S BAD SIDE [LT] Z.M Όπου ζουν οι ιστορίες. Ανακάλυψε τώρα