✍-THE GOOD GIRL'S BAD SIDE [LT] Z.M

31.

Mija POV:

Einu koridoriais ir negaliu negirdėti garsių aplinkinių šnabždesių. Tikriausiai tai kas savaitiniai gandai.

-Zayn ir Nikole, - pasako mergina.
Aš sustingstu. Zayn ir Nikole? Kas su jais?
Atstumiu smalsias mintis ir toliau einu link savo spintelės, bet su kiekvienu žingsniu vis galvoju, apie ką kalbėjo tos merginos. Pasiekiu metalinę spintelę, atidarau ją ir išsitraukiu matematikos vadovėlius pirmajai pamokai.

-Ar galiu su tavimi pasikalbėti? -Pakėliau akis ir pamačiau šalia manęs stovintį Jori.

-Gerai, - uždarau spintelę ir einu paskui Jordan į tuščią klasę. Kiek žinau, klasė niekada nebuvo naudota, o ant senų baldų mėtosi dulkių dalelės.

-Kas nutiko? - Jo akyse jaučiu nervingumą ir jis šiek tiek dreba,

-Turiu tau kai ką pasakyti, - pasako jis.

-Gerai? Pasakyk man.-Man darosi vis smalsiau. Kas, jei jis turi rimtų problemų? Kas, jei jam... arba Zayn kažkas negerai?

-Tu man patinki, - ištaria jis, lūpose žaidžia drovus šypsnys, o ranka braukia per kaklą.

-Tu man irgi patinki, - šypsosi. Maniau, kad jis tai jau žino. Argi draugai vienas kitam nepatinka?

-Ne, aš noriu pasakyti, kad tu man tikrai patinki, - pasako jis. O. Taip, jam tikrai kažkas negerai su smegenimis.
Man trūksta žodžių. Atrodo, kad mano smegenys šiuo metu nesugeba sukurti tinkamo sakinio. Jo žodžiai mane pribloškė.

-Pasakyk ką nors -Jis nutraukia aplink mus tvyrančią tylą.

-Atsiprašau, aš tik... - apstulbusi, - sugebėjau ištarti.Jis priartėja prie manęs ir ranka paima mano skruostą.

-Tu man labai patinki, Mija, nuo tada, kai tave sutikau, - jis pasilenkia, bet aš jį sustabdau, uždėdama delną jam ant krūtinės.

-Negaliu, - atsidūstu.

-Supratau, - jis apsisuka ir žengia kelis žingsnius į priešingą pusę.

-Tau patinka kas nors kitas?

-Taip, - prisipažįstu.

-Kas? Ar tai Zayn? Jorio akyse blykstelėjo pyktis.

-Taip.-Atsikvepiu. Jis tikriausiai pastebėjo, nors nesu lengvai perskaitomas žmogus.

-Būčiau žinojęs. Jis visada gauna merginas, - jis nusijuokia.

-Atsiprašau, - neturiu ką pasakyti, bet ištariu savo žodžius. Galbūt aš daviau jam ženklus, kurie, atrodo, privertė jį manyti, kad aš juo domiuosi, dėl to jam taip pat patinku.Bet aš nežinau.

-Tai šaunu, - pralaimėjęs atsidūsta jis ir nueina prie durų. Prieš išeidamas iš klasės jis staiga sustoja:

-Mija? -Pakėliau akis ir sutikau jo žvilgsnį.

-Su manimi tavo paslaptis saugi.- Jis nusišypso man ir išeina.Ką gi, viskas tapo nepatogų..

-Ar pasiruošę šio vakaro pasirodymui? Katerina paklausia Renaldo, bet jis jai sumirksi.Šį vakarą įvyks "didysis" žaidimas, kurio visi laukė. Visi džiaugiasi, staiga užplūsta energija, kuri, atrodo, juos glumina, nes jie nežino, kaip ją panaudoti. Jie tarsi beždžionės, apsvaigusios nuo cukraus. Jos tiesiog negali ilgiau nei sekundę išsėdėti ant užpakalio.Kita vertus, manęs tai nedomina. Niekada nemėgau Romeo ir Džuljetos, net jei tai reiškia paramą draugui. Galbūt dalyvausiu, bet šansai nedideli.

Blogiausias ir idiotiškiausias viso šio spektaklio veiksnys yra tai, kad jis vyksta pirmadienį. Pirmąją savaitės dieną. Kai visi neturi jėgų eiti į mokyklą dėl visą naktį trunkančių vakarėlių. Galbūt jie turi energijos vakarui, bet tikrai ne mokyklai, o kol kas iš visos klasės. Aš buvau, nė vienas mokinys nesidomėjo tuo, kas buvo dėstoma per pamokas.

O rytoj dar turime eiti į mokyklą. Puiku.

-Ne. Ypač todėl, kad mano mergina nėra mano Džuljeta."- Renaldas susiraukia, todėl Katerina skruostai paraudonuoja.
Visi linguojame galvomis ir laukiame, kol jie paaiškins, apie ką kalbą, ir išves mus iš sumišusių kančių.

-Mes susitikinėjame, - atsitiktinai prabyla Renaldas, bet Katerina iš gėdos palenkia galvą žemyn.

-Taip! Aš laimėjau, tad susimokėk, - džiūgauja Patricija, kreipdamasi į Luka, o mes visi juokiamės iš jos vaikiško elgesio.
Skambutis praneša apie pietų pabaigą. Šiandien nemačiau Zayn. Keista. Šiandien į mokyklą važiavau savo automobiliu, nes Zayn nepasirodė.

-Ar norite šiandien pasivaikščioti prekybos centre? - Patricija paklausia Katerinos ir manęs, kai einame į kita pamoka.

-Jei į prekybos centrą einama su nemokamu maistu ir lošimo automatų salonu, tada taip," - šypteliu.

-Ne. Mes apsipirkinėsime, Patricija.
žvilgia žvilgsnių "nė už ką".

-Gerai: - sutinka Katerina.

-Yay! Taigi, mes visi einame
- Patricija džiūgauja .