✍-THE GOOD GIRL'S BAD SIDE [LT] Z.M

34.

Marmurinės grindys spindi nuo virš mūsų išdidžiai kabančio šviestuvo, kurio kristalai grakščiai šoka ore. Jis kabo pačiame didžiulės salės, kurios šonuose pritvirtinti elegantiški laiptai, viduryje. Lubas remia stulpai, papuošiantys nuostabią didžiulę erdvę. Lizė veda mus į virtuvę. Šviežiai nuvalytas marmurinis stalviršis spindi šviesoje, nesimato nė vienos dulkelės. Virtuvėje tvyro šviežiai iškeptos vištienos kvapas, nuo kurio skrandyje suskamba atsakymąs.

-Atrodo, kad kažkas yra alkanas, - nusijuokia Lizė, priversdama mane raudonuoti iš gėdos.

-Maistas tikrai skaniai kvepia, mano mama taip pat nusijuokia.

-Ar atvyko svečiai? - įeidamas į kambarį klausia vyras, kurio bruožai panašūs į Zayn. virtuvė. Jo balsas ir ramus, ir autoritetingas. Jo rudi plaukai tamsesni nei Zayn, bet matau, kad Zayn iš jo perėmė gerą išvaizdą. Jo akys yra vandenyno mėlynos su žalios spalvos taškeliais, jos neprilygsta Zayn. Tikriausiai Zayn akis turi iš mamos.

-Faystai, malonu matyti partnerį, - ponas Malik paspaudžia ranką mano tėvui.

-Džeraldai, taip pat malonu tave matyti, - pasisveikina tėvas. Suaugusieji toliau kalbasi apie reikalus, o aš lieku viena ir tik stoviu ir klausausi jų nuobodaus pokalbio.

-Sėskime ir vakarieniaukime. Miela Mija, pakviesk Zayn. Antras kambarys kairėje, antrame aukšte, - mandagiai paprašo Lizė, o aš atsakydama linkteliu galva.

Kol suaugusieji eina prie vakarienės stalo, aš einu į viršų ieškoti Zayn kambario. Kambariai dvelkia prabanga, ant sienų kabo originalūs paveikslai. Pasiekiu Zayn kambarį, bet sustoju, nes išgirstu garsų šnabždesį.

-Taip, esu tikras! Aš tik nuvedžiau ją į savo kambarį...

-Tada mes tik bučiavomės...

-Nikole meluoja!

Nikole ir Zayn? Štai apie ką kalbėjo tos merginos. Jie miegojo kartu. Nikole net gyrėsi tuo mokykloje. Buvau kvaila manydama, kad galbūt mes turime šansą, kad galbūt jis gali atsakyti į mano jausmus, bet, matyt, ne. Jei mano pačios brolis galėjo mane įskaudinti, tai ką jau kalbėti apie žmogų, su kuriuo susipažinau vos prieš du mėnesius?

-Mija? -Zayn balsas ištraukia mane iš minčių.

-Tavo mama sakė, kad turėčiau tave pakviesti vakarienės, - atsakau negalėdama pažvelgti jam į akis. Mano akyse nebuvo ašarų, net stiklinių akių, bet man skaudu. Įskaudinau savęs dėl to, kad pasitikiu žmogumi, kuris turi galimybę mane įskaudinti daugybę kartų. Įskaudinta žmonių už tai, kad žaidžia su mano širdimi, ir įskaudinta manant, kad
Turiu galimybę būti laiminga.

-Aš ateinu, - atsako jis.
Negaišdamas nė sekundės bėgu žemyn tuo pačiu keliu, kaip ir atėjau, bet kažkas  į mane atsitrenkia.

-Ups, atsiprašau, - atsiprašau. Maniau, kad visi, išskyrus mane ir Zayn, yra apačioje.

-Viskas gerai mergaitė, - maždaug ketverių ar penkerių metų, atsako man su dantyta šypsena ant viso veido.

-Sveika, koks tavo vardas? -paklausiu jos, žavėdamasi jos mielumu. Jos šviesūs plaukai surišti į kuodelį palei ausis, o rudos akys taip ryškiai spindi be jokio rūpesčio. Bet kuris žmogus gali pasakyti, kad užaugusi ji bus labai graži.

-Aš esu Emilija, - atsako ji.

-Nori su manimi pažaisti? - Ji paklausia, rodydama man savo lėlę, kuri guli jos mažose rankose.

-Gerai, bet po vakarienės, - nusišypsau jai.

-Gerai! -Ji pašoka iš susijaudinimo ir įkiša savo ranką į mano.Ji tokia miela!

-Emilija, kur tavo brolis? -Zayn balsas priverčia mane sustoti.

-Jis miega, - atsako ji. Miegas? Šiuo metu?

-Prašau, eik ir pažadink jį, - paliepia Zayn  mažajai sesutei.

-Kiek mano pokalbio girdėjai? -Zayn veidas sukietėja - jo siena vėl kyla.

-Užtektinai

-Kiek užtektinai? - su kiekvienu žodžiu jo veidas darosi vis grėsmingesnis.

-Pakankamai, kad sužinočiau tiesą.
-Pareiškiu.

-Na, tai, ką girdėjai, nėra tiesa.

-Netiesa? Visa mokykla kalbėjo apie jį.

M-an nerūpi.-Tai pasakius, palieku jį vietoje ir grįžtu į valgomąjį.

-Kuo norėtum tapti? -paklausia manęs Džeraldas Malik.

-Tiesą sakant, nežinau. -Atsakiau nemeluodama. Noriu studijuoti mediciną, bet tuo pačiu metu, bet kartu noriu tęsti kovas, tačiau legaliai. Žinau, kad mano tėvai dėl to nebus labai laimingi, bet aš tikrai negaliu to nedaryti, gal metus, paskui eisiu savo karjeros keliu.

-Taip nutinka. Bent jau čia esantis Zayn perims mano įmonę, kai baigs vidurinę mokyklą, - jis išdidžiai šypsosi sūnui, kurį ši tema, atrodo, erzina.

-Po metų, kai padarysiu tai, ko noriu, - Zayn tiesiai šviesiai pataiso tėvą.

-Dabar apie tai nesikalbėsime, - griežtai atsako tėvas ir sulaukia Zayn akių pavartymi.

-Ši vakarienė nuostabi, Lize, - pasako mano mama.

-Taip, mama! Bet aš noriu miego, - Evanas žiovauja. Evanas yra Zayn jaunesnysis brolis ir Emilijos brolis dvynys. Jis taip pat turi šviesius plaukus, bet jie tobulai susisukę aplink galvą. Jo akys šiek tiek tamsesnės nei Emilijos lazdyno spalvos. Jo putlūs skruostai tiesiog verčia juos suspausti.Visais atžvilgiais jis žavus!

-Gerai, eik ir miegok. Zayn, ar gali su Mija paguldyti dvynukus? -Lize paklausia, nepastebėdama įtampos tarp jo ir manęs.Zayn be žodžių linkteli galva ir atsistoja, o aš, pakartoju jo veiksmus, prieš suvalgydama paskutinį vištienos kąsnį. Jis tikrai skanus.

-Ačiū! -Lize nusišypso mamai.

-Ir ačiū, kad leidai Mijai čia gyventi kitą mėnesį, - padėkojo mama. Užspringstu maistu.

-Zayn akys išsiplečia, ir mes abu nustebę žvelgiame į savo motinas.