✍-THE GOOD GIRL'S BAD SIDE [LT] Z.M

42

-Dieve, kaip aš tavęs dabar nekenčiu,
- baigiu pūsti nosį ir išmetu panaudotą servetėlę į šimto ant lovos gulinčių servetėlių krūvą.

-Ei! Aš bent jau nusprendžiau likti namie ir tavimi pasirūpinti, - paprieštarauja Zayn, švelniai ranka masažuodamas mano paraudusį veidą. Mano galva patogiai atsigula ant jo rankos, o jis atsigula šalia manęs, mūsų kūnai dalijasi šiluma.

-Bet tau nebūtų reikėję pasilikti, jei nebūtum privertęs mūsų maudytis naktį. -Aš nejučiomis ištariu.

-Esi graži, kai pyksti. -Jis nusišypso, bandydamas pakeisti temą.

-Nekeisk temos.

-Gerai, gerai. Ar atleista man? -Jis susiraukia.

-Tik jei sakysi, kad esu nuostabi, o ne graži -Šypsausi.

-Oho. -Jis nusijuokia.

Kažkodėl mes su Zayn elgiamės labai patogiai. Nėra jokios mus gaubiančios įtampos ar nepatogumo. Praėjusios nakties bučinys nesukėlė staigių pokyčių aplink mus, atvirkščiai, jis dar labiau priartino mus vieną prie kito, užrakino mus mūsų pačių pasaulyje. Nors jis vis dar mane be galo erzina, neprieštarauju būti šalia jo. Nė vienas iš mūsų nėra prisipažinęs vienas kitam apie savo jausmus, bet mintyse jaučiasi, kad taip ir yra.

-Ar galiu ko nors paklausti?
- Paklausiu jo.

-Sakyk.

-Ar gali man nupirkti "Oreos"?
-Aš jam įžūliai žvilgteliu šypsodamasi.

-Gerai, - nusijuokia jis.

-Su viena sąlyga.

-Kuri yra?

-Bučkis.

-Su viena sąlyga. -Šmaikštauju.

-Kuri yra?

-Ar aš tau patinku?

Prieš atsakydamas jis sulaiko kvėpavimą ir suabejoja:

-Nežinau... Žinau tik tiek, kad kiekvieną kartą, kai koks nors vaikinas pamini tavo vardą ar staiga susidomi tavimi, paskęstu pavyde. Kiekvieną kartą, kai prie manęs prieina mergina, mintimis grįžtu prie kerinčių lazdyno spalvos akių, kurios man patinka, prie rudų plaukų, kuriuos norėčiau perbraukti rankomis. Svajonės niekada nepraeina pro šalį ir nukelia mane ten, kur turiu viską, ko noriu, kur tu esi pirmas dalykas mano sąraše. Taigi tu man pasakyk, ar tu man patinki, ar ne. -Jo akys niekada nepertraukia tilto, vedančio į manąsias.

-Vadinasi, ne? -Paklausiu juokais.

-Niekada to nesakiau. -Jis nusišypso ir priartina lūpas prie manųjų.

-Gerai. Man irgi, - šypteliu atgal.

-Tavo veidas per arti mano. Todėl atsitrauk, nes ir tu gali peršalti, - pasakau

-Man nerūpi.

Jo lūpos susiliečia su mano. Jos švelnios, sklandžiai įsilieja į mano, ir iškart pasijuntu kaip namie. Jis švelnus, pakelia ranką ant mano skruosto ir prisitraukia mane arčiau.
Manyje įsižiebia kažkas geresnio nei elektra. Kažkas geresnio už drugelius ar visą zoologijos sodą. Mūsų lūpos sinchroniškai juda, ir traukia mane arčiau, kad panaikintų bet kokį tarp mūsų likusį atstumą. Jis kažkaip manevruodamas atsiduria ant manęs ir, nenutraukdamas bučinio, apglėbia mane per liemenį. Netrukus jis nutraukia kontaktą, tik nuleidžia lūpas man ant kaklo. Mintyse blyksteli déjà vu, ir aš prisimenu, kaip naktį bučiavo mano kaklą po laimėtos kovos. Dabar jo lūpos karštai glaudžiasi prie mano odos, tyrinėja kaklo odą. Jis randa mano silpnąją vietą, ir dejonė išduoda mane, išsiverždama iš mano lūpų. Zayn tame randa malonumą ir ilgiau kramto mano kakla.Jis vėl sujungia mūsų lūpas, bet šį kartą jos atrodo alkanesnės. Jis kandžioja man apatinę lūpą, o aš greitai leidžiu jam prieiti. Viskas dega. Kambaryje staiga pasidarė per karšta, lova po mumis tarsi deganti anglis. Perbraukiu ranka per jo rudus plaukus ir prisitraukiu jį arčiau. Jis dejuoja iš malonumo, o jo rankos keliauja prie mano pižamos viršutinės dalies krašto - iš tikrųjų jo maikutės, nes jos taip ir nenusivilkau. Jo rankos keliauja palei mano šlaunį, tada persikelia prie liemens. Jo prisilietimas šiltas ir guodžiantis.Nutraukiu bučinį ir pažvelgiu į jį, o jis atsigręžia.

-Oreos. -Dūsauju.

-Dabar? - Jo akys dega geismu, o jis žaviai susiraukia, todėl neįmanoma atsispirti.

-Taip.

-Bet aš maniau, kad...

-Eik, kol dar nesusirgai.

-Jie bus prie tavęs.

-Eik, kol nepadariau ko nors, dėl ko gailėsiuosi, - pavartau akis.

-Ar tai bus kažkas, kas man galbūt patiks? - Jo antakiai pakyla iš susijaudinimo, tarsi uodega be perstojo vizgintųsi.

-Jei tau patinka skausmas, - nusišypsau.

-Artėja viena "Oreo" sausainių dėžutė.
-Jis atsitraukia nuo manęs, ir aš iškart pasigendu jo šilumos.

-Trys.

-Viena. - Ir kaip tik dabar kambarys tapo tuščias. Tik mano sunkus kvėpavimas užpildo beveik laisva kambary.

Deginimo pojūtis ant lūpų nesiliauja. Jis lieka nepajudinamas. Mano jausmai tam idiotui stiprėja, Greitai. Nekontroliuojamai greitai. Vos paprastas prisilietimas gali užrašyti jo vardą kiekvienoje egzistuojančioje mano smegenų ląstelėje. Jo šypsena gali priversti mane ištirpti kaip ledas

-Prašau, neskaudink manęs taip, kaip jis mane skaudino, Zayn. - tyliai sušnibždu