Lūžis (1,2 sez) // Z. M. fanfiction (BAIGTA)

15. Vakaras

*Kerės pozicija*

Įvažiavę su pusbrolio vairuojamu bmw į mano namų kiemą mano nuotaika subjuro. Na va jis jau žino kur mano namai..echh..
-Na tikrai žiauriai gražus namas, bet gaila, kad toli Manhattano.- tarė Stefanas.
-O kam tau tas Manhattenas ? Ten vistiek dauguma žmonių labai pasikėlę ir beveik visų gyvenimo pagrindą sudaro cigaretės, alkoholis ir narkotikai.
-Nūūū...pirma tai ten gražu, žiauriai gražu, antra ten daug gražių panų, nu, o trečia, tai iš kur tu žinai, kad aš ne toks kaip tie žmonės Manhattene?- nusijuokė jis
-Nu kažinau, koks skirtumas.- tariau ir atrakinusi duris, jas atidariau.
-Wow ir viduj gražu,- tarė pusbrolis nusimaudamas ir į kampą pasidėdamas batus.
-Mhm.. Einam parodysiu kur bus tavo kambarys,- pasakiau ir nuėjau į antrą namo aukštą. Stefaną nuvedusį į svečių kambarį ir leidusi jam įsikurti, pati nuėjau į savo kambariuką. Atsigulusi į lovą supratau, kad ramybės neturėsiu, kadangi mūsų kambarius skyrė tik viena siena ir jau jo kambaryje girdėjosi tranki, garsi muzika.

*po poros valandų*

Per praėjusias valandas nesišnekėjome. Išėjome iš kambarių į pirmą aukštą abu tik tada, kai grįžo mano tėvai. Pagaliau be kalno popierių, tik su daug kinietiško maisto vakarienei. Pasisveikinusi su jais paėmiau iš mamos rankų maišelius su maistu ir pati nuėjau į virtuvę. Bedėdama maistą į lėkštes girdėjau kaip tėvai sveikinosi su Stefanu, tiesą sakant mane tai vertė vemti:
-Dieve, kaip senai matytas, ateik čia,- tarė mama ir stipriai suspaudė jį savo glėbyje.
-Aš taip pat labai jūsų pasiilgau ponia Brown,- padlaižūniškai tarė Stefanas
-Stefanai vadink mane tiesiog Kler, gi esu tau teta, o ne kokia tai ponia,- nusijuokė mama.
-Sveiki, Kaleb.- tarė pusbrolis, paspausdamas ranką mano tėčiui.
-Sveikas Stefanai. Senai matytas,- šiltai pasisveikino ir tėtis.
-Na ką turbūt eime vakarieniauti, Stefanai gausi papasakoti viską,- tarė mama.

Vakarienė praėjo tiesą sakant labai nuobodžiai. Tėvams buvo baisiai įdomu kaip gyvena Stefano šeima, kaip jo tėvui (mano tėčio broliui) sekasi verslas, kaip jam su mokslais ir bla bla bla.. Stefanas mano tėvų akimis atrodė kažkoks tobulumo įsikūnijimas, nors jis buvo kaip tik visiškai kitoks, bei mokėjo tai puikiai nuslėpti.

Baigę vakarieniauti visi išsiskirstėme kas sau. Tėvai nuėjo už treniruoklių salės esančią patalpą su pirtimi ir sūkurine vonia. Aš pakilau laiptais ir nuėjau į savo kambarį.

Už 7 minučių išgirdau beldimą į duris. Jos atsidarė ir į mano kambarį įėjo Stefanas. Sarkastiškai nusišypsojo.
-Matau esi tikras aktorius,- pirma tariau aš
-Nu kaip kitaip,nesisuksi, negyvensi,- nusijuokė jis.
-Mhm..
-Beje atėjau čia tave įspėti, kad kai tavo tėveliai išskris, norėsiu šiame plote surengti savo atsikraustymo vakarėlį, jis turėtų būti puikus, jeigu aišku tu nebandysi jo sugadinti.. Gerai??
-Blemba Stefanai, tik atkeliavai čia ir jau vakarėliai ?
- C'mon nejaugi nenori pasitūsint? Tuo labiau, visi žmonės keičiasi. Pasikeičiau ir aš.
Tarė jis ir išėjo iš mano kambario palikdamas mane be amo. Jis juokauja??