Lūžis (1,2 sez) // Z. M. fanfiction (BAIGTA)

25. Naktis

*Kerės pozicija*

Važiavome gana greitai ir aš nesijaučiau labai jaukiai, nes buvo naktis, o tuo labiau Zayn vairavo su viena ranka. Buvau labai įsitempus. Tai pamatęs jis prilėtino greitį. Mano kūnas iškarto atsipalaidavo.

-Ar dabar geriau?-nežymiai šyptelėjęs paklausė Zayn.
-Aha, ačiū tau,- tyliai tariau.
-Tu bijai greičio?
-Tiesiog bijau naktį greitai važiuoti.
-Kodėl čia taip?- paklausė Zayn dar labiau primažinęs greitį.
-Kai buvau maža su tėvais važiavome vėlų vakarą namo, kelias ėjo per mišką. Tėtis nepagalvojo sumažinti greičio. Staiga iš miško į kelią iššoko elnias ir daužėsi į mašinos priekinį stiklą,- pajaučiau kaip pradėjo kauptis ašaros, todėl užsimerkiau,galvą atrėmiau į durelių stiklą ir pasakojau toliau.-ir-i-ir mašina apsisuko ir trenkėsi į prie kelio esantį medį. Atsimenu tą baisų vaizdą, kaip šaukiu tėtį, o jis neatsiliepia. Mamai iš kaktos bėgo kraujas, bet ji buvo budri...-nutilau ir išpučiau ora per burną.
-Taii.. Tavo tėtis..joo..??- liūdnai tarė Zayn.
-Nea jis gyvas. Jis buvo tada nualpęs nuo stipraus galvos sutrenkimo. Bet iki šiol turi problemų su stuburu. Laimei, kad priekyje buvo oro pagalvės. Net nenoriu pagalvoti, kas būtų atsitikę, jei jų nebūtų buve.-baigiau savo pasakojimą ir nusivaliau ištryškusias ašaras. Aš labai emocionali.
-Eii.. Kere, neverk, nenorėjau, kad vėl tai prisimintum. Aš..aš atsiprašau,- tarė Zayn.
-Nea, viskas gerai,- nusivaliau ašaras ir nusišypsojau.-Tikrai
-Na tada puiku,- pasukęs į kažkokį kelią tarė Zayn.

-Beje kur mes važiuojame??-paklausiau, nes net neįsivaizdavau kokiais keliais Zayn važiuoja.
-Noriu tave nusivežti į labai gražią vietą. Ten visada važiuodavau kai jausdavausi liūdnas, ypatingai dažnai ten lankydavausi po mamos mirties.
-Tu netekai mamos?- visa sukrėsta tariau.
-Na taip tai įvyko kai pries 4 metus, kai man buvo 15.
-Labai užjaučiu. Tai tau dabar 19 ? Kodėl mes einame į tą pačią klasę?
-Na taip man dabar 19. Todėl, nes 15 metų buvau labai palūžęs ir beveik nėjau į mokyklą, todėl turėjau kartoti kursą.
-Aa..aišku,- tariau
-Beje, mes jau atvažiavome,- šyptelėjęs tarė Zayn.
Išlipusi iš mašinos pamačiau nuostabų vaizdą. Iš šios vietos matėsi visas Manhattenas ir Bruklinas. Pasirodo mes buvome ant kažkokios kalvos. Prie pačio jos skardžio buvo suoliukas su staleliu.
-Gražu?- paklausė Zayn
-Begalo..- nutęsiau, nes buvau pakerėta vaizdo.
-Gal prisėskim ?
-Aha..-tariau ir nuėjome prie suoliuko, susėdome vienas priešais kitą.
-Žinai, senai buvau sutikęs tokią merginą kaip tu..- numykė Zayn.

Kere, nejaugi tu jam patinki..?
-Taprasme tokią?- kaip kvailė atsakiau
-Na..tu tokia tikra, tavo emocijos tikros, tu nevaidini kažko, ne taip kaip dauguma dabarnių merginų. Taip pat tu labai graži. Graži ir iš savęs spinduliuoji šiluma...-nutęsė Zayn
-Amm..ačiū..?-numykiau.
Okay,Kere, tu tikra nevėkšla. Tik tai gali atsakyti tau patinkančiui vaikinui?? Ups.. Katik mano vidus pripažino, kad man jis patinka...
-Nu prašom,- nusijuokė Zayn.

Taip aš visiška kvailė..

Keletą minučių taip ir sėdėjome, gėrėjomės vaizdu kol pajaučiau, kad mano oda pašiurpo nuo šalto nakties vėjo. Kaip mat susitraukiau. Tai pastebėjęs Zayn iš karto suprato, kad man jau šalta.
-Tau šalta?
-Aha truputėlį.
-Tai gal jau grįžtame į mašiną? Ten turėtų būti koks nors pledas. Užsiklotum juo?
-Gerai galim,- tariau.

Aš įsėdau į vietą šalia vairuotojo. O Zayn nuėjo iki bagažinės ir už poros minučių grįžo su storu pledu.
-Štai,- tarė Zayn ir apklojo mane pledu.
-Ačiū,- tariau
-Nėra už ką. Tai važiuokime jau, parvešiu tave namo, gerai?
Pritariamai paliksėjau ir stebėjau po truputį tolstantį tą labai gražų vaizdą...

*Zayn pozicija*

Veždamas Kerę namo susimasčiau, kad ši mergina man patinka. Tiesą sakant labai patinka. Ji tokia..kitokia, ne tokia kaip visos mano pažįstamos kekšės ar laisvo elgesio merginos. Ji gera, miela, gyva. Gaila, kad aš jai per prastas, jei reikia žymiai geresnio. Kuris neturėtų nieko susijusio su mafija, ar neturėtų nešvaraus verslo.