Lūžis (1,2 sez) // Z. M. fanfiction (BAIGTA)

6. Pirmas kartas

*Kerės pozicija*

6:30 nuskamba žadintuvo signalas pranešdamas apie dar vienos siaubingos dienos pradžią. Nenoromis kylu iš lovos. Galva sunki lyg akmuo. Joje tiek minčių ir visos susijusios su juo. Su vaikinu, kuris pirmasis man patiko ne kaip draugas.

Jo kvapas vis dar persekioja mane, bet jis jau nebe toks intensyvus. Stengiuosi jį išmesti iš galvos.

Atsikėlusi atlieku visą savo rytinę rutiną ir nuo grindų pagriebusi gulinčią kuprinę lipu laiptais žemyn.

Nustembu svetainėje išvydusi Stefaną. Jis šiek tiek susirūpinęs.

-Labas rytas.

-Labas Kere, kaip jautiesi?- rūpestingai paklausė jis. Kažkas čia netaip.

-Jau geriau.

-Džiugu tai girdėti.

-Kodėl nemiegi?-nusižiovovusi paklausiau jo

-Na, nusprendžiau tave nuvežti į mokyklą, o ir pats turiu reikalų. Ir beje grįšiu tik vėlai vakare.

-Amm.. Gerai. Tai gal jau važiuokime?

-Kaip pasakysit, pussesere.- tarė jis ir ėjo link koridoriaus. Jis labai keistas.

-Tai važiuojam?- paklausė Stefanas mums įsėdus į jo automobilį. Girdėjau šiokį tokį jaudulį jo balse.

-Važiuojam,- tyliai atsakiau segdamasi saugos diržą.

Važiavome tyloje. Tai buvo labai nejauki tyla, pilna įtampos. Stefanas nuo manęs tikrai kažką slepia. Tikiuosi, kad tai nesusiję su Zayn. Ahh.. Aš vėl apie jį galvoju.

Pamokos praėjo gana greit. Net persimečiau  keliais žodžiais su Rose. Matau, kaip ji vis dar gailisi to, kas nutiko tarp jos ir Stefano. Gal viską pamiršti ir jai atleisti?

Eidama iš mokyklos labai užsimaniau pasiklausyti muzikos. Ausinukai buvo mažajame kuprinės skyriuje, todėl atidariusi jį vien pirštų galais bandžiau užčiuopti laidus. Užčiuopiau ne juos.  Mano pirštai slinko popieriniu pakeliu. Kas tai?

Ištraukusi ranką nustebau. Mano rankose buvo cigarečių pakelis. Akimirką apstulbusi žiūrėjau į jį, bet poto prisiminiau kodėl jis čia.

Tai Stefano cigaretės. Vakar jis manęs paprašė, kad jas įsidėčiau pas save. Tada ir sužinojau, kad jis rūko.

Toliau laikydama jas rankose mano mintys skriejo ir keitė viena kitą. Paklusdamos mano protui rankos automatiškai iš pakelio ištraukė tą mažą žudikę. Kere, ką tu darai..?

Vienoje rankoje laikydama ją, kita pakelį dėjau atgal. Kuprinės skyrelyje apčiuopiau ir žiebtuvėlį.

Nežinojau ar teisingai ją prisidegu, bet patraukus žiebtuvėlio ugnį cigaretė lėtai pradėjo smilkti.

Tiesiau ją prie lūpų. Cigaretei pasiekus jas, įtraukiau tų dūmų į savo plaučius. Užsikosėjau. Jausmas nebuvo vienas maloniausių. Poto įtraukiau dar kartą ir dar. Kosulio nebebuvo, o aš jaučiausi žymiai labiau atsipalaidavusi ir laimingesnė.

Žinojau, kad tai yra labai žalinga ir pavojinga, bet gyvenime reikia viską išbandyti.

Dar porą kartų įtraukusi cigaretės dūmų, ją numečiau ant asfalto ir sutryniau koja. Praeidama dar kartelį atsigręžiau atgal. Tai buvo mano pirmoji cigaretė.

*Zayn pozicija*

Pabudau mafijos name. Turbūt vakar buvau per girtas ir apsauginiui pasakiau, kad vežtų mane ne į tą namą.

Nusiprausęs ir apsirengęs nusileidau į darbo patalpas. Tėvo niekur nebuvo, turbūt jam pablogėjo.

Eidamas link savo kabineto sustojau prie Todo bendrininkės kambario. Jį saugojo du apsauginiai. Sukaupiau visą drąsą ir pradariau duris.

Tik įkėlęs koją į kambarį pamačiau, kaip mergina susigūžė lovoje. Ji bijo. Labai bijo. Priėjęs arčiau atsisėdau ant kėdės priešais jos lovą.

Nenorėjau jos išgąsdinti, todėl prakalbau tyliu balsu.

-Labas, kaip tavo koja?

Paklausęs nesulaukiau jokio atsakymo.

-Ei viskas gerai, aš tavęs nenuskriausiu. Labai atsiprašau už tai, ką tau padarė.

Pastebėjau, kad ji lėtai atsisuko į mane. Iš po kaldros lėtai pasimatė šviesūs plaukai, žydros akys primenančios vandenyną ir smulkus veidas. Ji buvo labai graži ir jauna. Iš veido ji atrodo 17-olikos metų.

-La-aba-as,- virpančiu balsu balsu atsakė mergina.

-Kuo tu vardu?

-Aš Mia.

-Aš Zayn. Mia nebijok manęs, nieko tau nedarysiu.

-Kodėl aš čia?- tyliai paklausė ji.

-Vyko susišaudymas ir tu pakliuvai į mano gaujos rankas.

-Į tavo gaujos??

-Na taip.. Tu dabar priklausai mano tėvui.

-Kaip suprasti, kur Todas?

-Na jo čia nėra ir nebus. Beje kokie ryšiai tave sieja su juo?- šiek tiek prisimerkęs paklausiau.

-Jis mano dėdė. Ar jam viskas gerai?- jai to paklausus supratau, kad ji jo giminaitė. Jeigu mano tėvas tai sužinotų, Miai būtų labai blogai. Tėvui tai būtų kerštas už mamą. Aš jam negaliu to leisti.

- Mia dabar manęs paklausyk. Aš tau tikrai nieko nepadarysiu, bet mano tėvas gali, todėl jokiu būdu neprasitark jam, kokie giminystės ryšiais tave sieja su Todu,- mano akims sužibėjus, pikčiau pažvelgiau į ją.- beje, jeigu bandysi pabėgti, aš nebebūsiu toks malonus su tavimi. Supratai?

-Supratau..- tyliai tarė ji.

Pažvelgęs į ją supratau, kad pirmą kartą grasinau merginai. Atidariau duris ir liepęs apsauginiams užrakinti kambarį nuėjau į savo kabinetą.  Manęs laukia daug darbo.

*Po poros valandų*

Telefonu susitariau dėl naujo sandėrio. Teks važiuoti į restoraną, kuriame turiu susitikti su užsakovu.

Sutvarkęs visus kitus darbus, ėjau link savo automobilio.  Įsėdęs į jį važiavau link miesto centro.

Sustojęs prie šviesoforo pamačiau einančią merginą, dėl kurios mano širdis pradėjo plakti smarkiau. Tai buvo Kerė. Man net širdį suspaudė, kai pamačiau, kad jos veido nepuošia šypsena.

Užsidegė žalia, bet aš ir toliau stovėjau vietoje. Aš jos taip pasiilgau...

Taip ir būčiau toliau stebėjęs ją, jei ne kitų mašinų signalizavimas ir raginimas greičiau važiuoti. Dar kartą pažvelgiau į Kerę ir paspaudęs gazą nuvažiavau.

Labutis❤

Atsiprašau, kad taip ilgai neįkėliau dalies, bet štai ji čia. Tikiuosi patiko.

Kitai daliai norėčiau 2 jūsų nuomonių!

Myliu😘💛💛