8. Daugiau Niekada

1.3K 80 4
                                    

*Zayn pozicija*

Nustėrau iš išgąsčio. Bandžiau judindamas tėvą jį prabudinti, bet jis ir toliau be gyvybės ženklų gulėjo nejudėdamas. Greitai išsitraukęs mobilųjį paskambinau greitajai. Drebėjau. Bijojau jo netekti.

-Tėti, prašau…pasilik su manimi!- garsiai kalbėjau lyg norėdamas nuo garso prikelti tėvą.

Už poros minučių išgirdau įvažiuojančios greitosios garsus.

Stebėjau, kaip ant neštuvų užkeliamas tėvas ir išnešamas iš vonios. Sėdėjau ant šaltų vonios plytelių ir jaučiau, kaip viskas pradėjo suktis. Mane palietė kažkieno šalta, kaulėta ranka. Pakėliau akis ir pamačiau į mane gailėstingu žvilgsniu žvelgiančią medikę.

-Jaunuoli, ar važiuosite kartu su mumis? Ar jūs šio vyro sūnus? Jaunuoli, atsakykite.

-Amm.. T-t-taip važ-žiuosiu..

-Ar jums viskas gerai?- paklausė ji ir padėjo man atsistoti,-Na, paskubėkime, turime kuo greičiau važiuoti.

Įlipęs į mašiną, atsisėdau šalia gulinčio tėvo. Greitoji pajudėjo ir greitai lėkė į ligoninę.

Sėdėjau reanimacijos laukiamajame. Tėvo palatos duris vis peržengdavo susirūpinę gydytojai ir seselės.

Po akimirkos visi balsai ir žingsniai nutilo. Jaučiu, kad nutiko kažkas siaubingo.

Iš palatos išėjus gydytojui iš karto atsistojau ir sustojau priešais jį.

-Ar kažkas atsitiko?

-Na… tiesą sakant taip. Man labai nemalonu jums tai pranešti, ponaiti Malik, bet prieš porą minučių netekome jūsų tėvo. Aš labai apgailėstauju...

Išgirdęs šiuos žodžius susmukau ant laukiamajame pastatyto krėslo. Kodėl? Kodėl man?? Pirštais stipriai suspaudžiau savo plaukus. Mačiau kaip man yra siūloma stiklinė vandens, bet visas suimtas įniršio paėmiau tą stiklinę ir švystelėjau ant grindų. Vanduo išsipylė ir šukės pažiro per visas grindis.

Bėgte išbėgau iš ligoninės. Atsistojau prie paradinių durų ir iš striukės kišenės išsitraukiau cigaretes. Jas ten visada laikau.

Užsirūkiau. Taip bandau ašaras ir visą skausmą panardinti giliai savyje.

Aš likau vienas. Visiškai vienas. Nebeturiu mamos, tėvo. Nebeturiu šeimos.

Išsitraukiu dar vieną cigaretę. Įtraukdamas cigaretės dūmų užverčiu galvą aukštyn.

Iš pakelio traukdamas jau trečią cigaretę, susisiekiu su vienu iš apsauginių ir liepiu man atvaryti mano automobilį. Nebegaliu čia pasilikti. Nekenčiu ligoninių ir to mirties kvapo.

Belaukdamas automobilio susimąstau ar tėvas jau buvo miręs kai aš jį radau, ar ne..? Betkokiu atveju tai jau nieko nebepakeis.

Apsauginiui atvežus automobilį, jam pasakiau tik palatos numerį. Nors yra didelė tikimybė, kad ten jau ir nebėra tėvo kūno. Daugiau su juo nekalbėjau, tik įsėdau į savo bmw ir nurūkau keistai tuščiomis gatvėmis.

Jaučiau kaip "emocijos" lyg vulkanas išsiveržė iš manęs. Karštos ašaros ritosi mano  žandikauliu ir krito ant kelnių. Stipriai rankomis suspaudžiau vairą ir koja paspaudžiau greičio pedalą dar daugiau.

Žinojau kur turiu važiuoti. Bet bijojau. Labai bijojau.

Po 5 minučių baimė mane įveikė. Greitai sustabdžiau milžinišku greičiu važiuojantį automobilį ir apsisukau. Važiuosiu į mafijos namą.

Spaudžia širdį, bet prisiekiu sau, kad po šio karto daugiau niekada neleisiu sau būti silpnam ir nebeverksiu. Niekada.

Sustojęs prie namo giliai įkvėpiau oro ir išlipau iš automobilio.

Įėjusį į namą mane pasitiko daug akių žiūrinčių apgailėstaujančiu žvilgsniu. Jie jau tai žino. Visas personalas.  Na..bent jau nebereiks man jiems to pranešti. Į juos pasižiūrėjau nuožmiu žvilgsniu ir ėjau link savo kabineto.

Visi mane nusekė nesupratusiu žvilgsniu, bet man buvo nusispjaut. Aš nuo šiol valdau visą šį verslą, o jie tėra tik darbuotojai.

Sėdėjau savo kabinete ir internetu užsakiau viską ko reikia laidotuvėms. Kadangi mano tėvui patiko prabanga, tai ir dabar noriu, kad jis būtų palaidotas garbingai.  Taip pat skambinau daugybei žmonių, kuriems bent šiek tiek rūpėjo mano tėvas ir pranešiau šią siaubingą žinią. 

Kuo daugiau žmonių man išreiškė užuojautą, tuo jaučiausi tvirtesnis. Galbūt taip užsigrūdinau...

Mano darbus nutraukė suvibravęs telefonas, pranešdamas, kad gavau žinutę. Atsidaręs ją suakmenėjau :

"Labas Zayn. Noriu pasikalbėti. Kerė"

Žinau, kad priverčiau jus ilgai laukti, bet štai ir nauja dalis!!❤

Taip pat visas nuoširdžiai sveikinu su šventėmis! 😊😊❤🌲🌲❄⛄

Lūžis (1,2 sez) // Z. M. fanfiction (BAIGTA)Where stories live. Discover now