Lūžis (1,2 sez) // Z. M. fanfiction (BAIGTA)

7. Pasiūlymas

ĮSPĖJIMAS. Dalyje yra dirty vieta!

*Zayn pozicija*

Sudariau sandėrį. Su šiuo užsakovu viskas vyko sklandžiai ir nekilo jokių klausimų. Pasirašius dokumentus ir paspaudus vienas kitam rankas mūsų susitikimas baigėsi.

Susidėjęs dokumentus į jiems skirtą aplanką patraukiau link savo automobilio.

Visą šį laiką galvojau apie vieną žmogų, kuris privertė mano širdį plakti stipriau. Jaučiosi kaltas prieš Kerę. Žinojau, kad savo naktiniais "žygdarbiais" dar labiau ją skaudinu. Nors ji dar to nežino, bet tik dabar supratau, ką visa tai su manimi padarė. Aš pasikeičiau, bet tai ne į gerą. Aš savo jausmus Kerei iškeičiau į naktinius pasilinksminimus ir seksą su purvinomis kekšėmis ir prostitutėmis. Aš šiandien išvydęs ją supratau, kad toks nebegaliu būti. Dėl jos. Dėl Kerės.

Aplanką padėjęs ant priekinės keleivio vietos, užvedžiau automobilį ir važiavau į mafijos namą.  Pastebėjau, kad jame praleidžiu didžiąją dalį laiko.

Važiuojant išvydau pirmasias snaiges ant automobilio priekinio stiklo. Jos lėtai ir tyliai leidosi iš dangaus ir skaudžiai daužėsi į netikėtai jų kelyje pasitaikiusį šaltą automobilio stiklą. Artėja žiema. Niekada jos nemėgau. Ji man priminė mamos žūtį, kuri mano širdyje paliko šaltį ir tuštumą.  Turbūt jau niekada nemylėsiu nieko taip, kaip jos. Ji buvo tas žmogus, dėl kurio visada buvau geras ir paklusnus berniukas.

Kažin ką mama man pasakytų, jei pamatytų dabartinį mane? Žmogų, kuris net nekrūptelėdamas kulka nužudė žmogų. Kuris naudojasi moterimis savo malonumui pasiekti. Taip pat įsisukusį į tėvo nešvarų verslą ir name laikantį nieko neprasikaltusią merginą. Prekiaujantį pagrobtomis merginomis.

Kad ir kaip bebūtų tvirtai žinau, kad ji mane ir toliau mylėtų, jai ir toliau būčiau sūnus. Bet jaučiuosi toks blogas, prasikaltęs. Į depresiją varo vien ta mintis, kad neturiu galimybės tapti kitokiu, geresniu. Jau nuo gimimo, mano tėvo pavardė man nusakė ateitį. Aš būsiu pabaisa, toks pat kaip ir mano tėvas. Tiesa, tėvą visada pristabdydavo mama, bet manęs jau niekas negalės sustabdyti. Tik vienas žmogus tai galėtų padaryti, bet jis manęs nekenčia.

Nusprendžiau nebėgti nuo savo likimo. Geresnis aš vistiek nebūsiu.

Taip pasiklydęs savo mintyse grįžau į pilną apsauginių namą. Pastatęs automobilį, greitu žingsniu ėjau link paradinių durų. Nenorėjau, kad snaigės nusileistų ant manęs.

Grįžęs sutikau daug mane stebinčių akių. Dabar aš jų bosas, kad ir laikinai, bet jie žinojo, kas yra pagarba. Ignoruodamas visų apsauginių ir kito personalo pasisveikinimus ėjau link savo kabineto.

Užsidaręs jame pagaliau galėjau atsipūsti. Šiandien man visko per daug. Iš švarko kišenės išsitraukiau žiebtuvėlį ir cigarečių pakelį. Prisidegiau vieną ir gyliai įkvėpiau dūmų. Cigaretė privertė mano raumenis šiek tiek atsipalaiduoti. Po jos prisidegiau dar vieną ir dar... Visa galva panirau į dūmų sukeltą malonumą.

Iš viso to mane išblaškė barškinimas į duris. Sušukau, kad galėtų užeiti, cigaretę sutrindamas į peleninę. Prasidarius durims pro jas įėjo vienas iš apsauginių saugančių merginą.

-Sveiki, pone Malik. Nenorėjau jūsų trugdyti, bet pagrobtoji mergina reikalauja, kad pakviestume Jus,- savo šaltakraujišku ir bejausmiu balsu pasakė apsauginis.

-Gerai, ačiū, kad pranešei,- bandžiau jam atsakyti tokiu pačiu šaltu balsu, na man visai neblogai sekėsi.

Pakilęs iš savo vietos ėjau pirmas, o už manęs ėjo apsauginis.