Lūžis (1,2 sez) // Z. M. fanfiction (BAIGTA)

28. Pasimatymas

(galit pasileisti muziką, esančią už nuotraukos, ji puikiai tinka 😊)

*Kerės pozicija*

Na štai ir vėl man prakaituoja delnai. Aš einu į pasimatymą?? Senoji Kerė turinti geriausią draugę Emą ir iš kurios nesityčioja tikrai drąsiai ten eitų. Bet dabartinė Kerė? Rimtai? Ok, baigiu apie save galvoti, kaip apie 3 asmenį. Bet aš labai bijau. Per visą savo gyvenimą esu buvusi tik viename pasimatyme. Ir tai, jis buvo su mano ex geriausia drauge Ema. T.y. pasimatymas buvo tryse. Kodėl ? Nes labai bijojau, kad vaikinas nebūtų koks nors maniakas ar dar kažkas panašaus, nes su juo buvome matesi tik kartą.

Labai bijau. Žinau, kad jau buvome pasilikę vieni su Zayn. Bet tai vyko naktį ir tada jis mane gelbėjo. O dabar tai vyks dieną, prie puodelio kavos ir aš neįsivaizduoju kaip vesti pokalbį. O jei jam pasirodysiu kvaila? Jei pradėsiu kalbėti nesąmones?! Aš sušiktai bijau. Gerai, Kere, nurimk. Viskas bus gerai.

Jau buvo 12h dienos, o aš vis dar gulėjau lovoje. Bet viskas pateisinama, nes šeštadienis. Išlipusi iš lovos supratau, kad miegojau su vakar dienos rūbais ir nenuvalytu makiažu. Kaip zombis nuėjau iki dušo. Tiesą sakant ir jaučiausi kaip zombis. Na ką per 2 valandas turiu pavirsti į normalų žmogų. Nusimovusi rūbus, visus juos sumečiau į skalbimo mašiną ir įjungusi ją, pati įlipau į dušą. Nusiploviau makiažo likučius, išsiploviau galvą bei nusišveičiau kūną. Na štai, aš kaip naujai gimusi. Išlipusi iš dušo ant kūno užsidėjau rankšluostį. Priėjau prie veidrodžio ir atlikau kitus higienos reikaliukus. Visa tokia fresh nuėjau prie spintos, išsitraukiau apatinį trikotažą. Apsimovusi jį nuėjau iki veidrodžio vėl ir įsijungusi džiovintuvą išsidžiovinau plaukų šaknis, kad plaukai būtų purūs, o galiukus palikau išdžiūti natūraliai. Atgal nuėjau iki spintos ir tada man kilo didžiausias klausimas, ką apsirengti? Ilgai vis dėlto galvoti nereikėjo, nes už lango švietė saulutė, nors tai buvo ganėtinai keista, nes visgi lapkritis. Pasiėmusi raudoną bliuskutę pusilgėmis rankovėmis, ją priderinau prie juodų džinsų. Šis derinys atrodė tikrai gražiai, nors ir gana paprastai. Priėjusi prie savo kosmetinio staliuko ten laiko ilgai negaišau, tik blakstienas padažiau tušu, paryškinau antakius bei lūpas patepiau balzamu. Štai ir viskas. Praėjo pusantros valandos reiškia liko pusvalandis iki Zayn atvykimo.

Nusileidusi laiptais pamačiau Stefaną sėdintį ant sofos ir žiūrintį futbolo rungtynes. Aš su juo tikrai nekalbėsiu. Na jau ne.
-Labas,- žiūrėdamas į mane tarė jis.
Nieko neatsakiau. Nenorėjau su juo bendrauti.
Nuėjusi į virtuvę išgeriau stiklinę vandens ir suvalgiau bananą. Štai tokie trumpi mano pusryčiai.

Išėjusi iš virtuvės nenorėjau likti tame pačiame aukšte su pusbroliu, todėl grįžau į savo kambarį ir pasiėmusi nedidele delninę į ją įsidėjau porą daiktų, kaip telefonas, piniginė bei raktai. Dar šiek tiek pabuvusi savo kambaryje į telefoną gavau žinutę.
"Sveika, jau laukiu kada galėsiu tau atidaryti dureles :)"
O jis jau čia. Gerai Kere nurimk viskas bus gerai.
Paėmusi nuo lovos delninę nusileidau laiptais žemyn. Moviausi batus, kai prie manęs priėjo Stefanas.
-Kur išeini?
-Ne tavo reikalas,- šaltai tariau ir pravėrusi duris, pamačiau, kad Zayn ištikrųjų jau stovi prie keleivio durelių. Kažkodėl Stefanas išvydęs Zayn suakmenėjo, bet man tai buvo nė motais.

Priėjusi prie Zayn net nežinojau kaip sveikintis, todėl tiesiog tariau:
-Labas
-Labas, Kere,- šyptelėdamas tarė Zayn.- važiuojam?- paklausė atidarydamas dureles.
-Aha,- šyptelėjusi tariau. Kaip aš jaudinuosi..
Zayn apėjęs mašiną įsėdo į ją. Beje, mašina buvo graži. Balta, kaip sniegas, bet į tai daug dėmesio nekreipiau.
-Tai, ką, važiuojam?
-Važiuojam,- tariau nusišypsojusi.
-Noriu tave nusivešti į labai mielą kavinukę, ten labai jauku,- linksmai tarė vaikinas.
-O puiku, kaip tik to labai ir norėjau

Už poros minučių jau buvome kavinukėje, pirmą kartą joje buvau. Bet šioje kavinukėje iš ties buvo jauku. Aplinkui daug besišypsančių veidų, grojo linksma muzika, žmonės visi buvo atsipalaidavę. Atsisėdome prie dviviečio staliuko.
-Tai, Kere papasakok apie savo vaikystę, man labai idomu sužinoti, kokia buvai tada,- pradėjo pokalbį Zayn
-Na, tiesą sakant, turėjau linksmą vaikystę, mėgdavau krėsti išdaigas. Bet turiu ir daug nelabai gerų atsiminimų susijusių su savo pusbroliu Stefanu. Mes su juo niekada labai jau gerai nesutardavome.
-Ahh.. Tiesa, man ir idomu, kodėl tu gyveni su juo, kur tavo tėvai?
-Jie išskrido į Kaliforniją dirbti, o pusbrolis atvažiavo man "palaikyti" kompanijos,- pasakiau parodydama kabutes.
-Tavo tėvai išskrido į Kaliforniją?
-Aha.. Tiksliai taigi ir tu pats esi iš jos. Kodėl atsikraustei čia ?

*Zayn pozicija*
-Naa..- nutęsiau, nes negalėjau jai pasakyti visos tiesos, kad įvyko gaujų susišaudymas ir mūsų vos neatsekė policija, todėl ir pabėgome į New Yorką. Bet pasakiau kitką, kas taip pat buvo tiesa.- Ten buvo per daug blogų prisiminimų, susijusių su mama, todėl su tėvu daugiau to neiškentėme ir atvykome čia.

*Kerės pozicija"

-Man labai gaila,- tariau
-Na, bet dabar viskas praeity,- šyptelėjo Zayn.
-Jūsų kava,- prie mūsų priėjo barmenė ir ant staliuko padėjo 2 latte kavas.

Padėkojusi pasiėmiau prie puodelio esantį šaukštelį ir nuo kavos viršaus nugriebusi pieno putos šaukštelį įsikišau į burną, aš taip visada darau. Zayn į mane žiūrėjo labai mielu žvilgsniu. Aš į jį pažiūrėjau tokiu pat. Gerdami kavą dar kalbėjome apie įvairius dalykus, bet man buvo keista, kad jis beveik nieko nepasakoja apie save.

Mums išgėrus kavą priėjo ta pati barmenė ir paėmė mūsų tuščius kavos puodelius.

Mačiau, kad Zayn norėjo jau kažką sakyti, bet jį pertraukė telefono skambučio garsas, atsiprašęs manęs atsiliepė.
~Klausau.
...
~A tai labai skubu?
...
~Gerai, būsiu už pusvalandžio.

Baigęs pokalbį Zayn buvo labai susinervinęs, galbūt net piktas.
-Kere, aš labai atsiprašau, bet manęs tėvas reikalauja, kad grįžčiau namo ir tai skubu. Tai galbūt nepyktum ir leistum tave parvežti namo?
-Nea, viskas gerai. Tėtis yra tėtis,- nusišypsojau, nes žinau, kad ir pati daryčiau tą patį.

Įsėdę į jo bmw, važiavome link mano namų.
Sustabdęs mašiną priešais mano namus Zayn pažvelgė į mane. Aš pažvelgiau į jį.
-Tai iki,- tarė jis.
-Iki,- šyptelėjau
Jau žadėjau lipti iš mašinos, kai Zayn švelniai prilietė man ranką atsisukau į jį. Jis šyptelėjęs priglaudė savo šiltas lūpas prie mano lūpų... Nors tai truko tik porą sekundžių, šis pakštelėjimas buvo geriausias mano gyvenime. Pažiūrėjusi į jį išsišiepiau iki ausų ir visa laiminga išlipau iš mašinos. Stebėjau kaip jis nuvažiavo. Visa tiesiog šokau iš džiaugsmo. Jis mane pabučiavo. Zayn mane pabučiavo.

Taigi, tai yra mano ilgiausia kada parašyta dalis. Tikiuosi jums patiko ir labai dėkoju, kad skaitote. Beje po šia dalimi norėčiau, bent poros nuomonių ar nerašau į pievas. Myliu 😘❤