Lūžis (1,2 sez) // Z. M. fanfiction (BAIGTA)

23. Vakarėlis

(jei norit galit pasileisti muziką, kuri yra už nuotraukos)

*Kerės pozicija*

Sutvarkiusi visą maistą ir nunešusi jį į vietas pati nusprendžiau grįžti į savo kambarį ir užsidėti ryškesnį lupdažį.

Užlipau į antrą aukštą ir  išgirdau garsą sklindantį iš Stefano kambario, kuris privertė mane suakmenėti. O dieve.. Stefanas ir Rose.. Jie rimtai?!? Tikiuosi, kad ten tik bučiniai... Iš Stefano to buvo galima tikėtis, bet iš Rose. Tiesa, jos dar labai gerai nepažįstu, bet tikrai nemaniau, kad galima taip iškarto imti ir su naujos draugės pusbroliu laižytis. Nusivyliau.. Jais abiejais.

Dėl šito, net buvau pamiršusi ko ėjau į antrą aukštą, bet atgavusi judesio dovaną, nuėjau į savo kambarį. Na ką, apsimesiu, kad nieko negirdėjau, kaip visada. Greitai pasiryškinau lūpas ir leidausi į svetainę.

Kaip tik tuo metu į duris kažkas pabeldė. Nejaugi nesupranta, kad egzistuoja durų skambučiai kuriuos reikia paspausti?? Bet tie žmonės lyg skaitydami mano mintis, paspaudė durų skambutį. Na, bent jau nereiks kviesti tų dviejų iš antro aukšto ir pranešti, kad vakarėlis prasidėjo.

Atidariusi duris įleidau tuos žmones, kurie buvo maždaug mano amžiaus, galbūt vyresni, juos mačiau pirmą kartą, reiškia į mano mokyklą jie neina. Turbūt čia kokie garsių verslininkų vaikai iš Manhattano. Tuom nenustebčiau. Visiems įėjusiems palinkėjau "Have fun", o pati grįžau į svetainę valgyti Pringles, kol jų dar buvo.

Pamačiau, kad iš antro aukšto grįžta balandėliai. Kere, neišsiduok.
-Ilgai rūkėt,- tariau
-Nu jo, taip gavos,- tarė Stefanas.- oky panos einu pasisveikinti su žmonėm, vėliau dar prie jūsų prieisiu.
Pamatau  kaip jis paliečia Rose užpakaliuką ir nueidamas dar jį suspaudžia, mane tai priverčia nusipurtyti.
-Ar viskas gerai?- paklausia Rose
-Viskas puiku,- apsimestinai nusišypsau.- einam valgyt!!

Nuėjusios į svetainės nuošalesnį kamputį atsisėdome ant sofos ir pradėjome valgyti viską iš eilės, kas papuola po ranka. Regis Rose suprato savo kaltę:
-Kere, aš atsiprašau.
-Dėl ko?
-Nuu.. Neapsimesk, kad nežinai.
- Ko? Kad laižeisi su mano pusbroliu ? Aš rami.
-Todėl ir atsiprašau.
-Nieko tokio viskas užmiršta, gi viskas čia normalu pora laižiakų ir vsio.
-Kere, tame esmė ir yra, kad mes kaip ir permiegojom.
-K-k-ką??- pradėjau mikčioti.- su mano pusbroliu?! Kurį iš vis šiandien pirmą kartą pamatei?? Žinai kas tu?? Tu..tuu.. Ai koks skirtumas. Skanaus!!- tariau ir pasiėmusi Pringles pakelį nuėjau į koridorių prie kitų, kurie jau buvo gana pralinksmėję ir šoko pagal muzikos ritmą.

*po 30minučių*

Vakarėlyje buvo jau gerokai karšta. Per tą laiką žmonių susirinko begalo daug. 40 tai tikrai.
Mačiau kaip Stefanas užsilipo ant stalo ir sukaupęs visas balso jėgas užstaugė:
- Tegul geriausias vakarėlis New Yooorkee prasideda!!!!!
Muzika pasidarė dar garsesnė, o žmonės dar energingiau pradėjo šokti pagal ritmą.
Po poros minučių išgirdau skambutį į duris. Nejaugi dar kažko laukėme?? O gal kažkas tiesiog veržiasi į vakarėlį? Prasibrovusi pro visus žmones, nuėjau prie durų ir atidariau jas. Už jų pamačiau jį..JĮ!?!?

Labai norėčiau jūsų nuomonių😔