Leiskit mums gyventi

tą naktį

-Rožė-

Nebuvau kaip kone visos mokyklos merginos. Nesitrainiojau su apgirtusiais vaikinais vakarėliuose. Troškau išsaugoti savo skaistumą tam vieninteliui.

Bet likimas nusprendžia kitaip.

Paskutinę dešimtos klasės dieną buvau įkalbėta atvykti į Deivido Masono rengiamą vakarėlį. Net neplanavau ten užsibūti tiek ilgai. Būčiau ramiai pastovėjusi kokiame nors kampe, o vėliau grįžusi namo.

Dėja, vos tik man atvykus, buvau įtraukta į ,,populiariųjų" būrį. Nenorėjau atrodyti kaip visiška nevėkšla, todėl prie jų ir likau. Po kelių raundų Tiesos ir Drąsos bei kelių nekaltų stiklinių prasto alaus nusprendžiau išeiti trumpam į lauką.

Ir tuomet sutikau jį. Pats Deividas Masonas mane užkalbino, o jis juk visų merginų svajonė. Net keista pasidarė, kad jis norėjo bendrauti su manimi. Buvau gan apsvaigusi, turbūt todėl nesuvokiau ko jis iš tiesų siekė.

Man pasidarė bloga, tad paprašiau Deivido palydėti mane į tuoletą. Ir kai jau ruošiausi uždaryti duris, jis staigiai įėjo ir išgirdau kaip jos užsirakina. Buvau tokia sutrikusi, kad iš pradžių nieko nedariau. Bet paskui pajutau jo lūpas ant savųjų. Aš visiškai to nenorėjau, bet jis laikė mane tvirtai.

Kai pagaliau jis atsitraukė nuo manęs, pradėjau šauktis pagalbos, tačiau jis man trenkė. Deividas mane pastūmė ant kriauklės ir paleido vandenį, kad nebūtų įtartina. Jis negirdėjo, kai sakiau ,,Ne". Jam nerūpėjo, kad aš to nenoriu.

Buvo skausminga. Jis buvo grubus ir tuo mėgavosi, kol aš tik verkiau. Paskui jis mane apsuko ir mačiau tik savo akis veidrodyje. Stebėjau rankos atspaudą ant aprasojusio stiklo, galvodama kieno jis.

Tai neturėjo atsitikti man. Išprievartavimas net nebuvo dalykas, apie kurį galvojau kaip įvykį, galintį nutikti man.

Tą naktį grįžusi namo keturias valandas sedėjau duše. Draskiau savo odą, bandydama nusiplauti savo suterštą kūną. Aš buvau purvina, mano siela nešvari.

-Rože, ar gerai jautiesi?- išgirdau mamos balsą.
-Taip.