-Rožė-
Jaučiausi tuščia. Niekam nereikalinga. Savaitę pragulėjau lovoje, atsikeldama tik į tuoletą ar išgerti stiklinei vandens.
Bet tuomet suvokiau vieną dalyką. Mano ciklas vėlavo. Ir vėlavo jau pakankamai ilgą laiko tarpą. Tokį, kuris sukelia begalę klausimų ir abejonių.
Priverčiau save išeiti iš namų. Ėjau iki netoliese stovinčios vaistinės.
Mano rankos drebėjo paėmus nėštumo testo dėžutę, o pardavėja mane nužvelgė kritikos pilnu žvilgsniu. O, kad ji žinotų.
Tėvų namuose nebuvo. Paslapčiomis atlikau tą nelemtą testą. Ploviau rankas ir meldžiau Dievui, kad mano hipotezė nepasistvirtins. Viskas bus gerai...
Pozityvus.
Testas iškrito iš mano rankų. Mano įsčiose augo gyvybė. O aš teesu nepilnametė, nei norinti, nei galinti išlaikyti vaiką.
Žinau ką turiu daryti.
Tačiau net pagalvojus apie tai man pasidaro negera.
***
Sedėjau ant kieto medinio suolo. Aplinkui esančių merginų pokalbiai virto neatskiriama, neiššifruojama garsų lavina. Iš krepšio išsitraukiau megztinį ir apsivilkau.
Betempdama audinį kūnu žemyn nejučiomis perbraukiau pirštais per savo pilvą. Jame dar vasarą buvo užsimezgusi gyvyvė, kurią aš pasirinkau nužudyti. Jaučiuosi it monstras. Neturėčiau savęs kaltinti, visgi kaltas yra jis. Bet manimi niekas nepatikėtų, jeigu prasitarčiau.
-Paskubėkit, panelės, treniruotė po kelių minučių!- persirengimo kambaryje nuaidėjo šokių mokytojos balsas.
Ak taip, kai mano gyvenimas dar nebuvo tiesiogine prasme supistas, turėjau svajonę.
Šokti. Tai dariau nuo mažens. Jaučiausi laisva kai šokdavau. Net ir šį malonumą jis sugebėjo atimti iš manęs.
YOU ARE READING
Leiskit mums gyventi
Teen Fiction*Istorija yra redaguojama, kai kurios vietos gali būti pakeistos arba atnaujintos* Keturi paaugliai, norintys gyventi. Mažas miestelis, turintis begalę paslapčių. Ir viena naktis, pakeitusi jų visų gyvenimus. ĮSPĖJIMAS: istorijoje yra homoseksualum...
