-Klaidas-
,,Visur gerai, bet namie geriausia."
Norėčiau surasti tą laimės kūdikį, kuris sugalvojo šį melą.
Aš stengiuosi būti savo namuose kaip įmanona mažiau. Grįžtu tik retkarčiais nakvoti ir aišku kai apsilanko mano socialinė darbuotoja. Tada bandau bent kiek aptvarkyti namus, kuriuos mano tėvas sugeba paversti tikru savartynu.
Tad ne paslaptis, kad manęs nebuvo namuose birželio penkioliktą. Patekau į Deivido Masono rengiamą vakarėlį. Pardaviau keliems mokiniams tablečių ir žolės, juk reikia kažkaip užsidirbti pinigų.
Svetainėje mane sustabdė Deimantė, amžinai bandanti užsikarti man ant kaklo. Bandžiau suvokti jos sakomus žodžius, bet jos balsas susiliejo su kambario šurmuliu, o mano nuobodulys nepadėjo susikaupti.
Mandagiai tariau, kad manęs ji nedomina ir patraukiau laiptais į antrą aukštą. Jame žmonių buvo mažiau, tik už dviejų durų girdėjosi gan garsios ir netikros aimanos. Suradau laisvą miegamajį kambarį ir kritau ant lovos. Užsidegiau primaišytą cigaretę ir spoksojau į neskoningas užuolaidas, dengiančias kambario langus.
Ir tuomet į kambarį įžengė Alisa. O gal tiksliau susvirduliavo, nes išgirdau, kaip kelis kartus ji nesmarkiai atsitrenkė į sieną, Iš pradžių manęs nepastebėjo ir atsisėdo ant lovos krašto kūkčiodama.
Tik po gerų dešimt minučių nusprendžiau pertraukti tylą:
-Nori pasipasakoti? Esu geras klausytojas.
Mergina krūptelėjo nuo mano balso ir atsisuko į mano pusę.
-Nemaniau, kad čia kažkas yra,- ji atbula ranka nusivalė riedinčias veidu ašaras.
Ir tuomet pamažu ji man papasakojo viską. Apie savo tėvą, vagiantį iš miesto pinigus, mamą, abejingą visiems blogiems dalykams, brolį, krušantį kiekvieną pasitaikiusią merginą. Kaip jai sunku apsimesti, kad viskas yra gerai.
Aš jos įdėmiai klausiausi. Niekuomet nebūčiau pagalvojęs, kad jos ,,tobula šeima" iš tiesų nebuvo puiki. Bet taip pat įdėmiai tyrinėjau ją pačią. Stebėjau jos ovalų veidą, plačias, skaisčiai mėlynas akis, banguotus, natūraliai šviesius plaukus. Pastebėjau mažytį randą virš jos antakio, kurio ji pilnai neužmaskavo.
Mane užvaldė begalinis noras ją pabučiuoti. Bet ji mane atstumtų, žinau tai. Tokiai merginai kaip jai netinka vaikinai kaip aš. Neabejoju, kad ji žino apie visus mano blogus poelgius.
Ir išvis, turėčiau ją paguosti, nuraminti, bent kažką jai pasakyti, o ne fantazuoti apie ją. Tuo labiau, kad ji išgėrusi, tad nei suvoktų, ką padariau, nei išvis galėtų sutikti ar atsisakyti.
Buvau toks užimtas savo mintimis, net nepastebėjau, kad Alisa stovi prie durų. Šokau iš lovos ją pasivyti, tačiau ji dingo man nieko nesuspėjus.
Vėl likau vienas. Visiškai vienas
YOU ARE READING
Leiskit mums gyventi
Teen Fiction*Istorija yra redaguojama, kai kurios vietos gali būti pakeistos arba atnaujintos* Keturi paaugliai, norintys gyventi. Mažas miestelis, turintis begalę paslapčių. Ir viena naktis, pakeitusi jų visų gyvenimus. ĮSPĖJIMAS: istorijoje yra homoseksualum...
