Leiskit mums gyventi

detention, baby

-Klaidas-

-Puiku, princese, galėsim būti po pamokų kartu,- tai pasakęs laukiau jos reakcijos. Alisa sustingo, tarsi būtų suakmenėjusi.

Man patiko išmušti žmones iš vėžių. Priversti juos suabejoti savimi. Tai vos ne vienintelis talentas, kurį turiu.

Be to, man patiko ji. Dieve, kam nepatiktų? Ilgi šviesūs plaukai, mėlynos akys, savimi pasitikintis balsas, kuris iš tiesų buvo tiesiog skydas. Ji niekuomet neatkreiptų dėmesio į tokį kaip aš.

Narkomanas. Štai kas aš esu kitų akyse. Suknistas narkomanas, psichopatas, atsiskyrėlis. Nepritapėlis, outcast'as.

***
Lėtai judėjau kolidoriumi, bandydamas prasibrauti pro žmonių minią. Mokykloje yra senai nenaudojamas kabinetas, kuriame palieka po pamokų mokinius. Kaip tai žinau? Na, kai būni tos vietos pagrindinis lankytojas, gali ten nueiti užmerktomis akimis.

Prie kabineto lyg pasiklydusi mindžiukavo Alisa. Išsigandusi it medžioklėje užklupta stirna. Nežinau kodėl, bet tas vaizdas mane prajuokino. 

-Tik neparodyk savo baimės, čia lankosi tik nusikaltėliai. 

Mergina krūptelėjo nuo mano balso.

-Ačiū už įspėjimą,- ji sukryžiavo savo rankas ant krūtinės ir nutaisė piktą veido išraišką.

-Nieko sau, dabar tai tikrai tavęs bijau, princese.

Ji susiraukė ir jau ruošėsi man atsakyti, tačiau atėjo direktoriaus pavaduotoja.

-Laba diena, Diana,- mačiau, kad jai nepatiko girdėti savo vardą iš manęs.

-Tiesiog eik į klasę,- tai tarusi ji atrakino kabinetą ir vos neįstūmė manęs į vidų.

Alisa atsisėdo pačiame priekyje, aš už kelių eilių nuo jos. Po kelių minučių, atėjo dar keturi mokiniai, man nepažįstami. Bet man nerūpėjo jie. Visą dėmesį skyriau Alisai.

Ar ji prisimena kas įvyko birželio penkioliktąją? Ką ji man atskleidė apie save?

***
Pasireiškit apačioje, mielieji. Jūsų nuomonė man labai svarbi, padedanti man tobulėti, o jums dar labiau mėgautis šia istorija.