kaukės

115 15 0
                                    

-Alisa-

Ar įsivaizduojat kaip jaustumetės kasdien meluodami aplinkiniams? Turbūt ne. Tačiau aš kasdien privalau užsidėti kaukę, uždengiančią mano tikrąjį veidą.

Mano džiaugsmas yra iliuzija, juokas dirbtinis, šypsena išspausta per skausmą. Tokia yra realybė, kurią aš išgyvenu kasdien.

,,Būk pasitempusi, Alisa"

,,Būk mandagi"

,,Būk gera mergaitė"

Amžinai klausausi nurodymų it būčiau marionetė, kontroliuojama su virvutėmis.

Išėjusi iš kambario vos neatsitrenkiau į man nepažįstamą merginą, einančią iš mano brolio kambario.
-Eik per galinį išėjimą, dar mano tėvai pamatys,- šitą sakinį kartoju kone kasdien. Merginos akys buvo pilnos baimės ir ji greitai nubėgo laiptais žemyn.

Nieko nelaukdama įsiveržiau į brolio kambarį.
-Privalai nustoti,- sukryžiavusi rankas tariau.

-O jeigu nenoriu?

-Adomai, po velnių! Ar turi bent kiek pagarbos moterims? Negali su jomis elgtis kaip su daiktais!

-Darysiu kaip norėsiu. Visos jos tiesiog alpsta mane pamačiusios. Tu beje, galėtum pasistengti ir būti bent kiek populiaresnė. Mano reputaciją sugadinsi.

-Man nusispjaut ant tavo reputacijos! Aš noriu, kad grįžtų mano brolis, kuris buvo geraširdis, kuklus, supratingas. Tu visiškai pasikeitei.

Adomo veido išraiška surimtėjo. Jis prisimerkė, tarsi nepatikėtų, kad aš taip su juo drįsau kalbėtis.

-Tik nepamiršk, kad aš žinau ką tu padarei birželio penkioliktąją,- jis mėgavosi pergalės jausmu,- ir toji paslaptėlė sugadins. Visą. Tavo. Gyvenimą. Tavo vietoje atsargiau su manimi kalbėčiau.

***
Skubėjau tuščiu mokyklos kolidoriumi. Adomas nusprendė manęs nenuvežti į mokyklą, todėl turėjau išsiprašyti mamos, kad pavežėtų. Kol ji susiruošė ir pasidažė, rodėsi praėjo visa amžinybė.

Alsuodama įlėkiau į kabinetą. Visa klasė sužiuro į mane.

-Panele Alisa, malonu, kad nusprendėt prisijungti prie mūsų,- tarė mokytoja.

-Atleiskit, bet aš-

-Man nereikia pasiteisinimų, lauksiu tavęs po pamokų. Prašom sėstis.

Nusivylusi susmegau į savo mėgstamą suolą prie lango. Už jo matėsi miškas, kalnai, laisvė.

-Puiku, princese, galėsim būti po pamokų kartu,- išgirdau balsą už savęs.

Ne ne ne, tik ne jis.

Tik ne Klaidas.

Leiskit mums gyventiWhere stories live. Discover now