Amor omnia vincit (LT)

( 11 )

Andželika

Tikrai jaučiuosi lyg būčiau grobiama Antonijaus. Nieko negirdžiu taip pat ir nieko nematau. Maždaug jau pusvalandį sėdžiu viena. Negaliu skųstis, jog per ausinės groja Lana Del Rey muzika. Be to kėdės čia labai patogios. Įsitaisiusi patogiau kėdėje ėmiau kritiškiau mąsyti. Kam tas saugos diržas? Persėdom iš vieno automobilio į kitą? Nors nieko nemačiau ėmiau čiupinėti aplink save esančius daiktus. Nieko nesupratau, apart to, jog čia tikrai ne automobilis. Saugos diržas neleido pajudėti, todėl ieškojau kurioje vietoje prisegtas diržas. Po kiek laiko nusiemusi ausines išgirdau žingsnius.

-Pagaliau grįžai, - atsidususi pasakiau

-Bandei atsisegti saugos diržą?

-Na, taip. Nepatinka būti nežinomybėjė. Ir nieko nematyti nieko negirdėti.

-Nepasitiki manimi?

-Juk žinai, kad pasitikiu.

-Nuimsiu tuojau skarelę tau nuo akių...

-Pagaliau , -nusišypsojau tai išgirdusi. Pagaliau sužinosiu kokia staigmeną man parengė Antonijus. Nuėmus jam skarelę kelis kartus užsimerkiau ir vėl atsimerkiau. Žvilgtelėjau į mažą langelį, pro kurį matosi debesys ir jūrą. Jūra. Širdis kelis kartus vos neiššoko iš krūtinės. - Mes lėktuve? - apsidairiau dar kartą. Įdėmiai apsidairiau aplinkoje. Lėktuvo salonas buvo labai didelis. Kelios keleivines kėdes, sofa, baras, televizorius.

-Tu buvai teisi aš tave pagrobiau, - Žvilgsnis grįžo prie Antonijaus. Jis juokauja? Išvydau jo plačią šypseną veide. Jis juokauja. Pasijutau daug geriau - Pagrobiau, kelioms dienoms. Nuo šiol tu mane belaisvė.

-Antonijau, pažadink mane. Pasakyk, kad tai tik mano sapnas.

-Tai ne sapnas. Mes skrendame į Italiją, Romą, - Amžinasis miestas amžinai meilei, - Tai dar ne viskas. Cara mia, šios dienos bus pačios geriausios, kurias abudu atsiminsime visą gyvenimą. Prižadu.

-Negaliu patikėti...Negaliu patikėti dėl to, jog skrendu...Ir dar į Italiją... Antonijau, jau šį skrydį prisiminsiu visą gyvenimą. - skirdau tik vaikystėjė. Ir neprisimenu to, o po skendimo jūroje negalėjau toliau išvykti už Britanijos ribų. Nes bijojau jūros... Bijojau jūros, o dabar nebebijau... Pajutau, kaip ašarą nubėgo skruostu ,

-Cara mia, kodėl verki ?

-Tai džiaugsmo ašaros, - Antonijus priėjęs prie manęs nuvalė ašaras. Nesugebėjau susilaikyti ir pagaliau atsisegusi saugos diržą stipriai apkabinau jį, - Aš labai laiminga. Tu esi man geriausia kas nutiko mano gyvenime. Pagaliau, galiu gyventi. - maždaug po valandos stiuardese atnešė daug skanaus maisto. Iš laimės ne nustojau valgyti iki pat skydžio pabaigos. 

***

-Sakiau, keltis, Cara mia, - Buvo sunku anksti ryte atsikelti, bet prikėlė Antonijus nunešdamas į pilną vandens vonią. Niekada dar nebuvau tokią įniršusi kaip dabar.,- Nežiūrėk į mane taip., - paėmusi rankšluostį nusišluosčiau kūną. Žvilgtelėjau į Antonijų jis jau buvo apsivilkęs kasdieninius drabužius: smėlio spalvos šortus ir baltus, lininius laisvus marškinius.

-Antonijau, aš iš visos širdies dabar noriu tave pasmaugti,

-Su malonumu mirčiau nuo tavo rankos, caria mia, - pasakė pabučiuodamas man ranką lyg būtume grįžę į senus laikus, kai džentelmenai bučiuodavo damoms rankas. Džentelmenas apsauginis.

***

Visada žiūrėdavau Italijos miestų nuotraukas internete. Nekalbu apie knygas, kurios aprašė kiekvieną Romos kampelį taip lyg šis miestas būtų rojaus kampelis. Romantiniuose filmuose žiūrėdavau, kaip poros apsikabinusios vaikščiodavo mažose Romos gatvėse. Tiek knygos tiek filmai pabrėždavo ypatinga Romos miesto architektūra. Taip Romos miesto architektūra tikrai įspūdinga. Ne vienas įvairių amžiaus rašytojų pabrėždavo architektūrą ir kokią nuostabą visą likusį gyvenimą palikdavo šis miestas. Jeigu kažkas būtų pasakęs, jog turėsiu galimybė vaikščioti Romos gatvėje būčiau jį palaikiusi bepročiu. Juk savo šalį laikiau savo kalėjimu. Mane įkalino jūros baimė. Kalėjime pamažu miriau. Kalėjime turėjau likti iki pat paskutinio savo adotusio. Už grotų būdama svajojau nuvykti į įvairias pasaulio vietas, bet tai buvo svajonės. Giliai širdyje žinojau, jog negaliu palikti savo kalėjimo kameros. Bet viskas apsivertė aukštyn kojomis. Regis mano meilė Antonijui ir jo meilė man ištirpdė kalėjimo sienas. Štai aš ir Romoje. Vaikštau su mylimu vyru, kaip romantiniame filme.